8–10 metų vaikų savivertės ir kūrybingumo sąsajos dailės terapijos procese

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. 8–10 metų vaikams iškyla nemažai bendravimo problemų. Stipriausias šio amžiaus tarpsnio vaikų poreikis – noras būti pripažintam bendraamžių, jis galimai nustelbia kūrybinės saviraiškos poreikį (Jonynienė, 2013). Vidinė žmogaus disharmonija, išryškėjanti jaunesniojo mokyklinio amžiaus tarpsniu, vėliau gali sukelti emocinių, elgesio ir mokymosi problemų, socialinę dezadaptaciją (Juknienė, 2005). Galima daryti prielaidą, kad žema savivertė mažina kūrybinės saviraiškos poreikį, o dailės terapijos užsiėmimai turėtų padėti stiprinti asmens savivertę ir kūrybiškumą.

Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti 8–10 m. vaikų savivertės ir kūrybingumo sąsajas dailės terapijos procese. Uždaviniai – nustatyti: 1) 8–10 m. vaikų savivertės lygį; 2) 8–10 m. vaikų kūrybingumo lygį prieš dailės terapiją ir po jos. Klausimas: kaip tarpusavyje siejasi tyrimo metodų analizės duomenys?

Metodai. Tyrimas mišrus. Taikytas tyrėjos V. Oaklander (2014) sudarytas savivertės testas, E. E. Tunikʼo kūrybingumo metodika, formaliųjų elementų analizė, atvejo analizė ir grupinė dailės terapija, kurią sudarė 10 užsiėmimų.

Rezultatai. Savivertės testo rodikliai parodė, kad tiriamosios grupės savivertė yra vidutinė. Kūrybingumo pokytis po dailės terapijos programos yra statistiškai reikšmingas (p < 0,05). Formaliųjų elementų analizės ir atvejo analizės rodikliai parodė teigiamą dailės terapijos poveikį tiriamųjų grupei.

Išvados. Savivertės ir kūrybingumo teigiama dinamika, nustatyta remiantis formaliųjų elementų ir atvejo analizės metodikomis, parodė, kad dailės terapija yra paveiki stiprinant 8–10 m. vaikų savivertę ir keliant jų kūrybingumo lygį. Lyginant pirmą dailės terapijos užsiėmimą su paskutiniu, pakilo tiriamųjų savivertė ir kūrybingumas, todėl galima teigti, kad kylant savivertei kyla ir asmens kūrybingumas.

Raktažodžiai: savivertė, kūrybingumas, dailės terapija, jaunesnysis mokyklinis amžius.