Skirtingų kineziterapijos programų poveikis gydant juosmeninės stuburo dalies skausmus

Santrauka

Juosmeninės stuburo dalies (JSD) skausmai – viena didžiausių šiuolaikinio žmogaus bėdų. Jų gydymui taikomos įvairios pratimų programos. Nors stuburo tempimas taikomas nuo Hipokrato laikų, vis dar yra diskutuotinas dalykas. Tyrimo tikslas – nustatyti tempimo „TherapiMaster“ įranga (tiriamoji grupė) ir tradicinės (kontrolinė grupė) kineziterapijos programų poveikį gydant juosmeninės stuburo dalies skausmus. Buvo tiriama keturiasdešimt 34–62 m. amžiaus žmonių, besiskundžiančių juosmeninės stuburo dalies skausmais. Tyrimo metodai: liemens raumenų statinės ir dinaminės ištvermės testavimas, JSD skausmo intensyvumo (skaičių analogijos skale ir McGill klausimynu) ir funkcinės būklės vertinimas (Roland-Morris klausimynu ir Oswestry negalios indeksu). Per 14 kineziterapijos procedūrų kontrolinės grupės tiriamiesiems buvo taikoma tik tradicinė pratimų programa, tiriamosios grupės tiriamiesiems – juosmeninės stuburo dalies tempimas „TherapiMaster“ įranga ir pratimų programa. Išvados: po kineziterapijos procedūrų tiek tiriamosios, tiek kontrolinės grupės tiriamųjų statinė ir dinaminė liemens raumenų ištvermė pagerėjo (p < 0,01), juosmeninės stuburo dalies skausmas sumažėjo (p < 0,01); abiejų grupių tiriamųjų JSD funkcinė būklė pagerėjo (p < 0,01). Pratimų programa taikant JSD tempimą buvo veiksmingesnė (p < 0,05) už tradicinę kineziterapiją tik mažinant JSD skausmą, vertintą McGill skausmo klausimynu.

Raktažodžiai: juosmeninė stuburo dalis, tempimas, kineziterapija, Roland-Morris ir McGill klausimynai, Oswestry negalios indeksas.