Kaip kineziterapija stebint save veidrodyje veikia asmenų, kuriems amputuota blauzda, pusiausvyrą ir ėjimo greitį?

Santrauka

Asmuo, kuriam amputuota blauzda, susiduria su įvairiais kasdienės veiklos, mobilumo sunkumais. Paveikiama ne tik jo psichoemocinė būsena, bet ir visas atramos bei judėjimo aparatas. Reabilitacijos metu daug dėmesio skiriama eisenos ir pusiausvyros lavinimui, nes nuo to priklauso šių asmenų savarankiškumas. Bandėme išsiaiškinti, ar po blauzdos amputacijos veidrodžio kaip grįžtamojo ryšio panaudojimas kineziterapijos metu veikia pusiausvyrą ir ėjimo greitį. Tyrimo tikslas – įvertinti, kaip kineziterapija stebint save veidrodyje po blauzdos amputacijos veikia tiriamųjų pusiausvyrą ir ėjimo greitį. Buvo tiriami 22 asmenys, kuriems prieš 1,5–2 mėnesius buvo amputuota blauzda. Tyrimas atliktas AB „Ortopedijos technika“ 2009 m. vasario–2010 m. sausio mėnesiais. Atsitiktine tvarka tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes po 11 asmenų. Vienai grupei buvo taikoma įprastinė kineziterapijos programa, kitai – kineziterapija stebint save veidrodyje. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje (po trijų savaičių) buvo vertinamas tiriamųjų ėjimo greitis bei pusiausvyra „Stotis ir eiti“, „10 metrų ėjimo“ ir Berg testais. Po kineziterapijos abiejų grupių tiriamųjų pusiausvyra reikšmingai pagerėjo, o ėjimo greitis reikšmingai padidėjo (p < 0,05). Kineziterapija stebint save veidrodyje labiau nei įprastinė padidino asmenų, kuriems amputuota blauzda, ėjimo greitį, tačiau veidrodžio kaip grįžtamojo ryšio panaudojimas kineziterapijos metu pusiausvyros reikšmingai nepaveikė.

Raktažodžiai: blauzdos amputacija, pusiausvyra, ėjimo greitis, veidrodžio terapija.