Sergančiųjų galvos smegenų insultu pažintinių funkcijų atsigavimo ergoterapinis vertinimas

Santrauka

Tyrimo tikslas – įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu pažintinių funkcijų atsigavimą po taikytos reabilitacijos ir individualios ergoterapijos. Tiriamųjų kontingentą sudarė 30 asmenų, sergančių galvos smegenų insultu, kurie buvo reabilituoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų Neuroreabilitacijos skyriuje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 65,33 ± 13,2 m. Tyrimo metu ligonių pažintinės funkcijos vertintos Trumpu protinės būklės (TPBT) ir Neurobihevioristiniu pažinimo būklės (NPBT) tyrimais, plaštakos suspaudimo jėga – dinamometru, reakcijos greitis ir judesių dažnis – reakciometru. Po taikytos ergoterapijos ligonių pažintinės funkcijos statistiškai patikimai pagerėjo. Vertinant TPBT, pokytis sudarė 6,4 (± 2,3) balo, vertinant NPBT – 13,3 (± 10) balo (p < 0,05). Ankstyvosios reabilitacijos pradžioje, vertinant NPBT, labiausiai buvo sutrikusi ligonių atmintis (83% tiriamųjų), konstrukciniai gebėjimai (70% tiriamųjų) ir orientacija (57% tiriamųjų). Po taikytos ergoterapijos sergančiųjų galvos smegenų insultu pažintinės funkcijos pagerėjo visose srityse (p < 0,05). Prieš gydymą nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp kairio ir dešinio pusrutulio pažeidimą patyrusių ligonių judesių dažnio, vertinto tepingo testu. Reabilitacijos pabaigoje gautas statistiškai reikšmingas tiriamųjų reakcijos laiko ir judesių dažnio pokytis. Ankstyvosios reabilitacijos pradžioje ir po taikytos ergoterapijos nustatytas statistiškai reikšmingas vidutiniškai stiprus ryšys tarp sergančiųjų galvos smegenų insultu pažintinių funkcijų būklės ir reakcijos laiko.

Raktažodžiai: insultas, reabilitacija, ergoterapija, pažintinių funkcijų sutrikimai, reakcijos laikas.