Grupinės ir individualios kineziterapijos poveikis sutrikusios kalbos ir komunikacijos vaikų pusiausvyrai

Santrauka

Komunikacijos sutrikimas – tai santykiškai nuolatinis nukrypimas nuo priimtų kalbėjimo, kalbos ir bendravimo normų. Kartu su kalbos sutrikimais, tokiais kaip alalija, dizartrija, dažni įvairūs stambiosios ir smulkiosios motorikos sutrikimai: nepakankamas judesių ritmiškumas, sutrikusi pusiausvyra. Tyrimo tikslas – nustatyti grupinės ir individualios kineziterapijos poveikį sutrikusios kalbos ir komunikacijos vaikų pusiausvyrai. Buvo tiriami 75 vaikai nuo trejų iki šešerių metų amžiaus. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją grupę sudarė sutrikusios kalbos ir komunikacijos vaikai, ir šio sutrikimo nelėmė kiti sutrikimai; kontrolinę grupę sudarė tokio pat amžiaus vaikai, kurių raida yra įprastinė ir jie neturi kalbos ar kitų sutrikimų. Tiriamosios grupės vaikai atsitiktinės atrankos būdu suskirstyti į dvi grupes – pirmą ir antrą. Pirmos grupės vaikams taikėme individualią kineziterapiją, antros – grupinę. Kineziterapijos užsiėmimai vyko 2 mėnesius 2 kartus per savaitę. Užsiėmimų trukmė – 30 minučių. Jie vyko pagal iš anksto sudarytą kineziterapijos programą. Taikyti įvairūs pratimai pusiausvyrai lavinti. Pratimai atliekami stovint vietoje ir judant, pratimai esant mažesniam atramos plotui, naudojant minkštas pusiausvyros platformas. Grupinės kineziterapijos užsiėmimų metu be minėtų pratimų buvo taikomi įvairūs judrieji žaidimai, kurie ne tik lavina pusiausvyrą, koordinaciją, didina raumenų jėgą, bet ir gerina vaikų emocinę būseną. Išvados. Trejų–šešerių metų amžiaus sutrikusios kalbos ir komunikacijos vaikų pusiausvyra yra statistiškai reikšmingai blogesnė nei sveikų bendraamžių. Vaikų pusiausvyra priklauso nuo kalbos sutrikimo laipsnio: vaikų, kuriems nustatytas vidutinis kalbos neišsivystymo laipsnis, pusiausvyra reikšmingai geresnė nei tų, kuriems nustatytas žymus kalbos neišsivystymas. Ikimokyklinio amžiaus sutrikusios kalbos ir komunikacijos vaikų pusiausvyra statistiškai reikšmingai pagerėjo tiek po individualių, tiek po grupinių procedūrų. sutrikusios kalbos ir komunikacijos vaikų, kuriems buvo taikyta individuali kineziterapija, pusiausvyra pagerėjo šiek tiek labiau nei tų, kuriems buvo taikyta grupinė kineziterapija, tačiau šis skirtumas statistiškai nereikšmingas.

Raktažodžiai: kalbos ir komunikacijos sutrikimas, pusiausvyra, kineziterapija.