Kineziterapijos poveikis vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, Dauno sindromu ir autizmu, rankų judesiams

Santrauka

Vaikams, turintiems fizinę ir psichinę negalią, judėjimas yra neišsenkanti saviraiškos, savirealizacijos ir aplinkinio pasaulio pažinimo priemonė. Dėl bendrosios ir smulkiosios motorikos nepakankamumo gali sutrikti judesių koordinacija. Įvairių motorikos ugdymo metodų taikymas didina vaikų gebėjimą atlikti taisyklingą judesį ir aktyvina vaiko dalyvavimą savitarnos, bendravimo, pažinimo veikloje. Tyrimo tikslas – nustatyti kineziterapijos poveikį vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, Dauno sindromu ir autizmu, rankų judesiams. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, Dauno sindromu ir autizmu, rankų judesių funkcijos rodiklius prieš kineziterapijos užsiėmimus, po 1-o ir 2-o užsiėmimo; 2) palyginti vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, Dauno sindromu ir autizmu, rankų judesių funkcijos rodiklius. Buvo tiriami 27 vaikai, sergantys cerebriniu paralyžiumi, Dauno sindromu ir autizmu. Jų amžius nuo 10 iki 17 metų. Visų vaikų protinis atsilikimas – vidutinis. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: pirmą grupę sudarė 13 vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, antrą – 8 sergantys Dauno sindromu, trečią – 6 sergantys autizmu. Visų trijų grupių tiriamiesiems prieš 1-ą kineziterapijos užsiėmimą buvo atlikti rankų judesių dažnio ir greičio bei jėgos matavimai. Antrą kartą vaikai buvo matuoti po 1-o kineziterapijos užsiėmimo, kuris truko 2 mėnesius (3 kartus per savaitę po 30 min). Trečią kartą vaikai buvo matuojami po 2-o kineziterapijos užsiėmimo, kuris vyko po 1-o ir truko 2 mėnesius (6 kartus per savaitę po 30 min). Kineziterapijos programą sudarė tempimo ir jėgos pratimai, smulkiosios ir stambiosios motorikos judesiai, žaidimas. Pratimai atlikti individualiai ir pamažu didinant jų intensyvumą. Rankų judesių dažniui ir greičiui nustatyti buvo naudojamas tepingo testas. Raumenų jėga matuota mechaniniu dinamometru. Tyrimo rezultatai parodė, kad kineziterapija yra veiksminga. Vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, Dauno sindromu ir autizmu, rankų judesių funkcija pagerėjo. Rankų judesių dažnis ir greitis bei raumenų jėga I ir II tyrimų metu visose trijose grupėse padidėjo (p < 0,05). Palyginus visų trijų grupių duomenis I ir II tyrimų metu galima daryti išvadą, kad taikyta kineziterapija leido vaikams, sergantiems Dauno sindromu ir autizmu, pasiekti geresnių rezultatų už vaikus, sergančius cerebriniu paralyžiumi.

Raktažodžiai: kineziterapija, cerebrinis paralyžius, Dauno sindromas, autizmas.