Skirtingų kineziterapijos programų poveikis pusiausvyrai, kelio sąnario propriorecepcijai ir šlaunies raumenų jėgai po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos

Santrauka

Sumažėjusi šlaunies raumenų jėga, blogesni statinės pusiausvyros rodikliai yra susiję su kelio sąnario propriorecepcijos sutrikimu po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos [1, 2]. Todėl aktualu ištirti skirtingų kineziterapijos programų poveikį statinei pusiausvyrai, kelio sąnario propriorecepcijai, šlaunies raumenų jėgai ir siekti kokybiškos reabilitacijos, taip pat išsiaiškinti izokinetinio dinamometro taikymo galimybes vertinant kelio sąnario propriorecepciją. Buvo tiriami 26–36 metų amžiaus asmenys (n = 20), kuriems prieš keturias–penkias savaites atlikta priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcija. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: tiriamajai grupei (n = 10; dvi moterys ir aštuoni vyrai) tris savaites kartu su įprastine kineziterapijos procedūra taikyta papildoma neuroraumeninė treniruotė, kontrolinei grupei (n = 10; dvi moterys ir aštuoni vyrai) tris savaites taikyta tik įprastinė kineziterapijos procedūra. Prieš kineziterapiją ir po trijų savaičių skirtingų kineziterapijos programų buvo ištirta ir įvertinta tiriamųjų statinė pusiausvyra taikant pusiausvyros klaidų skaičiavimo sistemą, kelio sąnario propriorecepcija — įvertinant statesteziją, t. y. padėties jutimą kelio sąnaryje (panaudojant izokinetinį dinamometrą), šlaunies raumenų jėga — Lovett skale. Vertinant kelio sąnario propriorecepciją, tiriamieji turėjo atpažinti ir nurodyti, kokią padėtį užima tiriamoji koja, t. y. blauzda sulenkta 30° ar 60° kampu. Padėties jutimas kelio sąnaryje įvertintas pagal programinės įrangos duomenis, palyginus operuotos kojos padėtį ir nurodyto kampo rezultatus, t. y. vertinant kampų skirtumą laipsniais. Mažesnis laipsnių skirtumas rodė tiksliau atpažintą kojos padėtį, taigi ir geresnę kelio sąnario propriorecepciją. Abiejų grupių tiriamųjų statinė pusiausvyra po trijų savaičių kineziterapijos statistiškai reikšmingai pagerėjo: tiriamojoje grupėje – nuo 12,3 ± 3,4 iki 2,1 ± 0,8 klaidų (p < 0,01), kontrolinėje grupėje – nuo 12,2 ± 1,6 iki 4,2 ± 0,9 klaidų (p < 0,01). Analogiškai kaip pusiausvyros rezultatai kito ir propriorecepcijos rodikliai. Tiek tiriamosios, tiek kontrolinės grupės skirtumai tarp menamos ir realios kojos padėties, esant 15 ir 30°/s kampiniams greičiams, sumažėjo po tris savaites trukusios intervencijos. Lyginant abiejų grupių blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos vidurkius prieš kineziterapiją, statistiškai reikšmingo skirtumo nepastebėta, tačiau po kineziterapijos tiriamosios grupės tiriamųjų blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai didesni (p < 0,05) nei kontrolinės. Blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos vidurkiai prieš kineziterapiją ir po jos, lyginant abi tiriamųjų grupes, nesiskyrė.
Taigi dažniau taikant ilgesnės trukmės neuroraumeninę treniruotę statinės pusiausvyros, kelio sąnario propriorecepcijos ir šlaunies raumenų jėgos dydžiai kinta sparčiau. Įprasta kineziterapijos programa minėtus kintamuosius veikia teigiamai, bet mažiau.

Raktažodžiai: priekinis kryžminis raištis, statinė pusiausvyra, propriorecepcija, raumenų jėga, neuroraumeninė treniruotė.