Fizinio aktyvumo poveikis nėščiųjų gyvenimo kokybei

Santrauka

Nėštumas moters organizmui kelia naujus, didesnius reikalavimus. Pastojus pakinta beveik visų organų ir sistemų funkcijos, medžiagų apykaita. Šie pokyčiai yra fiziologiniai, organizmas prisitaiko prie naujos būsenos. Daugelio organų ir sistemų veikla pakinta patologiškai, sutrinka medžiagų apykaita, nėščiosios organizmas pradeda nenormaliai reaguoti į įvairiausius išorės ir vidaus dirgiklius. Fizinis aktyvumas (griaučių raumenų judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramybėje; fizinį aktyvumą rodo metomis nustatomas (MET) vidutinis energijos suvartojimas per parą, savaitę [1]) visapusiškai veikia ir stiprina moters organizmą, didina fiziologines galias, aktyvina visų sistemų veiklą ir kartu garantuoja normalią nėštumo eigą – gerėja nėščiosios širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, aktyvėja placentinė kraujotaka, deguonies pernešimas, gerėja vaisiaus medžiagų apykaita. Moterų mirtingumas dėl nėštumo metu pasireiškiančios hipertenzinės ligos užima antrą vietą po embolizmo, o preeklampsija yra viena iš hipertenzinių ligų, kuria serga nuo 3 iki 5 procentų nėščiųjų [2]. Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti fizinio aktyvumo poveikį fiziškai aktyvių ir neaktyvių nėščiųjų gyvenimo kokybės rodiklių (miego, galvos skausmo bei dešiniojo pašonkaulio skausmo pasireiškimo, fizinio ir psichologinio nuovargio) ir arterinio kraujo spaudimo (AKS), kūno masės indekso (KMI) kaitai 20–35 nėštumo savaitę. Nustatyta, kad fiziškai aktyvių nėščiųjų miego kokybė 20–25–30–35 nėštumo savaitę buvo reikšmingai geresnė, o galvos bei dešiniojo pašonkaulio skausmas, fizinis ir psichologinis nuovargis, arterinis kraujo spaudimas ir kūno masės indeksas buvo reikšmingai mažesni nei fiziškai neaktyvių nėščiųjų. Fizinis aktyvumas nėštumo metu teigiamai veikė nėščiųjų arterinį kraujo spaudimą, kūno masės indeksą ir gyvenimo kokybę 20–35 nėštumo savaitę.

Raktažodžiai: nėštumas, fizinis aktyvumas, gyvenimo kokybė, kraujo spaudimas, kūno masės indeksas.