Stuburo stabilizavimo pratimų poveikis krepšininkų dinaminės laikysenos valdymui ir čiurnos traumų tikimybei

Santrauka

Dažnai pasitaikančios sportininkų traumos – čiurnos raiščių pažeidimai, kurių metu sutrikdoma propriorecepcija, sensomotorinis valdymas, raumenų jėga ir pusiausvyros išlaikymas. Traumos pasikartojimo tikimybė išlieka didelė, todėl labai svarbi traumų prevencija. Tyrimo tikslas – nustatyti krepšininkų, patyrusių II laipsnio čiurnos raiščių patempimą, ir tos traumos nepatyrusiųjų dinaminės laikysenos valdymą bei tikimybę patirti čiurnos traumą prieš stuburo stabilizavimo pratimus ir po jų. Tiriamųjų dinaminės laikysenos valdymas buvo įvertintas modifikuotu žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testu (angl. Modified Star Excursion Balance Test), tikimybė patirti čiurnos traumą – pagal kombinuotojo rezultato skaičiavimą. Prieš stuburo stabilizavimo pratimus krepšininkų, nepatyrusių II laipsnio čiurnos raiščių patempimo, dinaminės laikysenos valdymas buvo geresnis visomis kryptimis nei tų, kurie tą traumą buvo patyrę, ir šis skirtumas statistiškai reikšmingas (p < 0,05). Po aštuonių savaičių stuburo stabilizavimo pratimų krepšininkų, patyrusių II laipsnio čiurnos raiščių patempimą, dinaminės laikysenos valdymas visomis kryptimis pagerėjo statistiškai reikšmingai (p < 0,05), nepatyrusiųjų – pagerėjo, tačiau statistiškai nereikšmingai (p > 0,05). Prieš stuburo stabilizavimo pratimus 78% krepšininkų, patyrusių II laipsnio čiurnos raiščių patempimą, ir 22% nepatyrusiųjų tos traumos turėjo padidėjusią čiurnos traumos tikimybę. Po aštuonių savaičių stuburo stabilizavimo pratimų 11% krepšininkų, nepatyrusių II laipsnio čiurnos raiščių patempimo, ir 11% tą traumą patyrusiųjų turėjo padidėjusią čiurnos traumos tikimybę. Tyrimas atskleidė, kad stuburo stabilizavimo pratimai yra veiksmingi gerinant krepšininkų dinaminės laikysenos valdymą ir mažinant čiurnos traumų tikimybę.

Raktažodžiai: dinaminės laikysenos valdymas, čiurnos trauma, stuburo stabilizavimas, modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas.