11–13 metų amžiaus vaikų nugaros skausmų dažnis ir jų sąsajos su psichosocialiniais veiksniais

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Nugaros skausmus (NS) patiria apie 70% išsivysčiusių šalių gyventojų. NS dažniausiai atsiranda paauglystės pradžioje, o vėlyvosios paauglystės metu jie pasireiškia taip pat dažnai, kaip ir suaugusiesiems. Nugaros skausmai, patirti vaikystėje, padidina suaugusiųjų nugaros skausmų riziką. Dažniausiai manoma, kad nugaros skausmai yra daugialypis sveikatos sutrikimas, o paauglių nugaros skausmai atsiranda ir tęsiasi dėl tam tikrų fizinių, psichosocialinių ir su gyvenimo būdu susijusių veiksnių. Kol kas nėra prieita prie vieningos nuomonės dėl šių veiksnių pobūdžio ir tarpusavio sąveikos. Tikslas – ištirti vaikų psichosocialinę būklę ir nustatyti psichosocialinių veiksnių sąsajas su nugaros skausmais. Metodai. Buvo tiriami 193 respondentai: 103 mergaitės ir 90 berniukų nuo 11 iki 13 metų amžiaus. Atliktas vienkartinis tyrimas. Psichosocialinių veiksnių paplitimui nustatyti buvo naudotas „Galių ir sunkumų klausimynas SDQ“ (Goodman, 1997). Nugaros skausmų paplitimas nustatytas anketine apklausa. Rezultatai. Nugaros skausmais bent kartą gyvenime skundėsi 38,9% respondentų. Mergaitės (46,6%) nugaros skausmą patiria dažniau nei berniukai (30%). Vertinant psichosocialinius veiksnius nustatyta, kad dauguma vaikų (73,6%) jų nejaučia. Berniukai (18,8%) su psichosocialiniais sunkumais dažniau susiduria nei mergaitės (7,8%). Emocinių sunkumų iš viso patiria 15% respondentų, o sunkumų su bendraamžiais –31,6% moksleivių. Išvados. Nugaros skausmus vaikystėje patiria mažiau nei pusė vaikų. Mergaitės nugaros skausmais skundžiasi dažniau nei berniukai. Nugaros skausmus patyrusių vaikų su amžiumi daugėja. Vaikai, kurie turi psichosocialinių sunkumų, arba kuriems tie sunkumai yra tikėtini, patikimai dažniau patiria nugaros skausmus.

Raktažodžiai: vaikai, nugaros skausmai, psichosocialiniai veiksniai.