Ergoterapijos poveikis vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, savarankiškumui

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Cerebrinis paralyžius (CP) – judesio ar padėties sutrikimas, atsirandantis dėl nesubrendusių galvos smegenų defekto ar pažeidimo. Ergoterapiją galima būtų apibrėžti kaip įvairiapusę pagalbą, padedančią kasdienybėje veikiančiam žmogui išgyventi situacijas savarankiškai ir atsakingai. Tikslas – įvertinti ergoterapijos poreikį ir poveikį vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, savarankiškumui. Metodai. Tyrimas atliktas VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos Gintaras“. Tiriamųjų kontingentą sudarė 30 vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi. Jie kartu su tėvais (globėjais) gydėsi pagal II reabilitacijos etapo programą. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 9,3 ± 3,9 metų. Mergaičių ir berniukų amžiaus vidurkis reikšmingai nesiskyrė. Tiriamųjų kontingentas suformuotas atsitiktinės atrankos būdu. Vaikų savarankiškumas vertintas standartizuotu Taksonomijos testu du kartus šiuo reabilitacijos etapu – pradedant taikyti ergoterapijos procedūras ir jų pabaigoje. Ergoterapijos poveikis buvo vertinamas pagal tėvų (globėjų) atsakymus į autorių sudarytos anketos klausimus paskutinio ergoterapijos užsiėmimo metu. Rezultatai. Tirtų vaikų vidutinis Taksonomijos testo įvertinimų vidurkis ergoterapijos pradžioje buvo 78,7 ± 20,5 balo, užsiėmimų pabaigoje reikšmingai (p < 0,05) pagerėjo ir siekė 87 ± 21,5 balo. Mergaičių balų vidurkis po ergoterapijos procedūrų reikšmingai pagerėjo 7,5 ± 3,6 balo (p < 0,05) ir ergoterapijos pabaigoje siekė 83,8 ±22,8 balo. Vertinant berniukų savarankiškumo pokytį, jis taip pat buvo statistišikai reikšmingas – ergoterapijos procedūrų metu padidėjo 8,8 ± 4,5 balo (p < 0,05) ir siekė 80,4 ± 20,2 balo. Apklausti 11 (37%) sergančių CP mergaičių tėvai (globėjai) atsakė, kad po ergoterapijos užsiėmimų jų vaikų savarankiškumo įgūdžiai pagerėjo, vienos (3%) mergaitės tėvų (globėjų) nuomone, jų vaikui ergoterapijos užsiėmimai teigiamos įtakos neturėjo. Berniukų tėvų (globėjų) apklausos rezultatai parodė, kad 17 (57%) berniukų savarankiškumo įgūdžiai po ergoterapijos užsiėmimų pagerėjo, vienam (3%) berniukui ergoterapijos užsiėmimai teigiamos įtakos neturėjo (3 pav.). Įvertinus tėvų nuomonę paaiškėjo, kad ergoterapija labai veikia vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, savarankiškumą. Išvados. Vaikai, sergantys cerebriniu paralyžiumi, turi visų savarankiškumo veiklų sutrikimų. Jų koregavimą ir gerėjimą reikšmingai paveikė ergoterapijos taikymas lavinant kiekvienos veiklos įgūdžius ir nepriklausė nuo lyties, amžiaus, ligos formos ar kitų juos lemiančių veiksnių. Tėvų (globėjų) nuomone, vaikai noriai dalyvavo ergoterapijos užsiėmimuose ir įgūdžius pritaikė kasdienėje veikloje. Dauguma tėvų (94%) nurodo ergoterapijos poreikį jų vaikams, nes po jos reikšmingai (p < 0,05) gerėja vaikų savarankiškumo įgūdžiai.

Raktažodžiai: cerebrinis paralyžius, savarankiškumas, ergoterapija.