Kineziterapijos poveikis senjorų griuvimų prevencijai
Santrauka
Tyrimo pagrindimas. Griuvimai – dažna vyresniojo amžiaus žmonių problema. Tai antra pagal dažnumą mirštamumo priežastis pasaulyje. Dėl lūžių griuvimo metu prastėja gyvenimo kokybė ir didėja baimė nukristi pakartotinai. Naujausi moksliniai tyrimai teigia, kad raumenų stiprinimo ir pusiausvyros lavinimo pratimai yra svarbūs griuvimų prevencijai. Vyresniojo amžiaus žmonių, atliekančių specialius pratimus, baimė sumažėja, jie labiau pasitiki savimi atlikdami kasdienes užduotis. Ankstesniuose tyrimuose griuvimo prevencijos programos buvo taikomos bent pusę metų, todėl šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kokių rezultatų galima pasiekti mažinant griuvimo riziką, kai lavinama pusiausvyra ir eisena, taikoma Otago pratimų programą 3 Tikslas – įvertinti pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių griuvimų rizikos, pusiausvyros ir eisenos rodiklių kaitą taikant 3 mėnesių trukmės Otago pratimų Metodai. Buvo tirti 22 asmenys. Vieną grupę sudarė 9 pagyvenę, kitą – 13 senyvo amžiaus asmenys. Pagyvenusiųjų grupėje – 3 moterys, 6 vyrai. Senyvo amžiaus grupėje – 10 moterų, 3 vyrai. Atrankos kriterijai: tiriamieji 65–84 amžiaus, vaikštantys savarankiškai, protinės būklės testo įvertinimas ≥ 20 balų. Tiriamiesiems buvo taikyta 3 mėnesių trukmės Otago pratimų programa 3 kartus per savaitę. Prieš tyrimą įvertinta protinės būklės, griuvimo rizikos ir pusiausvyros bei eisenos rodikliai. Po tyrimo vertinta griuvimo rizika ir pusiausvyra bei Rodikliai. Griuvimų rizikos ir pusiausvyros rodikliai pagerėjo vidutiniškai nuo 19,18 ± 2,09 iki 21,41 ± 1,43 balo, eisenos įvertinimas vidutiniškai pagerėjo nuo 17,64 ± 3,53 iki 14,18 ± 3,03 s. Lyginant griuvimų riziką ir pusiausvyrą tarp amžiaus grupių, didesnis pokytis nustatytas pagyvenusių žmonių grupėje (nuo 19,33 ± 2,06 iki 21,67 ± 1,22). Eisenos įvertinimas, lyginant rodiklius tarp amžiaus grupių, vidutiniškai geresnis pagyvenusiųjų – nuo 18,11 ± 3,44 iki 14,56 ± Išvada. Po 3 mėnesių kineziterapijos pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių grupėse griuvimų rizika statistiškai reikšmingai sumažėjo (p < 0,05), eisenos rodikliai grupėse statistiškai reikšmingai pagerėjo (p < 0,05). ). Lyginant rodiklius tarp grupių tiek prieš kineziterapiją, tiek ir po jos, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p > 0,05).
Raktažodžiai: griuvimai, eisena, pagyvenę žmonės, senyvo amžiaus žmonės.
