Naktinėse pamainose dirbančių slaugytojų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Slaugytojų, dirbančių naktinėse pamainose patiriamas fzinis ir psichinis nuovargis bei emocinis išsekimas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką jų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Sutrikęs miegas ne tik padidina įvairių ligų riziką, bet ir lemia lėtinių ligų paūmėjimą. Tikslas – išanalizuoti, slaugytojų, dirbančių naktinėse pamainose, su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Metodai. Buvo tiriama 60 slaugytojų, dirbančių naktinėse pamainose. Naudotas modifkuotas SF-36 klausimynas. Duomenys apdoroti naudojant „Microsoft Excel 2007“ skaičiuoklę ir statistinį paketą „SPSS 17 for Windows“. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Rezultatai. Slaugytojų, dirbančių naktinėse pamainose ir vartojančių migdomuosius preparatus, fzinis aktyvumas buvo kur kas mažesnis, veikla labiau apribota dėl fzinių, emocinių problemų ir skausmo, prastesnė jų socialinė funkcija ir bendra sveikata nei tų, kurios niekada arba retai vartoja migdomuosius preparatus. Slaugytojų, dirbančių naktinėse pamainose, gyvenimo kokybė buvo susijusi su fzine ir psichoemocine sveikata. Fizinį aktyvumą kur kas geriau vertino jaunesnio amžiaus slaugytojos nei vyresnio, ypač lyginant 50–59 metų slaugytojas su kitomis amžiaus grupėmis. Mažiau apribotos dėl skausmo ir geriau vertinančios bendrąją sveikatą buvo 30–39 metų slaugytojos nei vyresnės. Vertinant gyvenimo kokybę, susijusią su psichine sveikata, nustatytas socialinės funkcijos vertinimo skirtumo priklausomumas nuo slaugytojų amžiaus: 30–39 metų slaugytojos socialinę funkciją vertino kur kas geriau nei vyresnės. Išvada. Slaugytojų darbas naktinėse pamainose turi įtakos fzinei, psichoemocinei sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Raktažodžiai: gyvenimo kokybė, psichoemocinė sveikata, fzinė sveikata, miego sutrikimai, slauga.