Vienkartinės galvos padėties korekcijos poveikis asmenų, turinčių viršutinį kryžminį sindromą, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcijai
Santrauka
Tyrimo pagrindimas. Nors jau 1996 metais atlikta studijų metaanalizė, kurioje nurodomos galvos padėties pokyčių ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) disfunkcijų sąsajos (Harrison et al., 1996), tačiau apatinio žandikaulio (AŽ) nukrypimai dažniausiai vis dar gydomi kaip vienintelė patologija, o tai lemia menką klinikinį efektą (Lee et al., 2017). Manoma, kad sąkandžio problemos gali būti susijusios ne tik su žandikaulių ir kaukolės padėtimi, bet ir su pečiais, stuburu, kurie veikia kaip biomechaninė grandinė (Moreno, Aranza, 2013; Shousha et al., 2018). Kadangi vis dar trūksta įrodymų, kaip koreguojant galvos padėtį keičiasi kramtomosios sistemos funkcijos, atlikome tyrimą norėdami nustatyti, ar vienkartinė galvos padėties korekcija turi įtakos kramtomajai sistemai. Tikslas – nustatyti vienkartinės galvos padėties korekcijos poveikį smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcijai. Metodai. Laikysenos, SAŽS judesių amplitudžių, AŽ nuleidimo judesio stereotipo vertinimas. Rezultatai. Po vienkartinės galvos padėties korekcijos pakito galvos pasvirimas pirmyn (MentėD 5,65°; MentėK 3,9°). Apatinio žandikaulio nuleidimo amplitudė reikšmingai sumažėjo (MentėD 15,09 mm, MentėK 15,58 mm), nuokrypis nuleidimo judesio metu sumažėjo (MentėD 2,06 mm; MentėK 2,38 mm). Skirtumas tarp AŽ nuokrypio į šonus reikšmingai sumažėjo (MentėD iki 0,32 mm; MentėK iki 1,60 mm). Išvados. Vienkartinė galvos padėties korekcija reikšmingai sumažina asmenų, turinčių viršutinį kryžminį sindromą, galvos pasvirimo pirmyn kampą, apatinio žandikaulio nuleidimo amplitudę ir nuokrypį nuo centro linijos, nesimetrišką menčių padėtį.
Raktažodžiai: smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys, galvos padėtis, laikysena, korekcija.
