Raumenų jėgos pratimų poveikis depresija sergančiųjų kognityvinėms funkcijoms ir depresiškumui

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Depresija šiandien suprantama kaip multifaktorinis sutrikimas, nes ji gali išsivystyti dėl daugelio veiksnių arba jų kombinacijų. Depresija – tai platus spektras psichinės sveikatos problemų, kurios atsiranda dėl teigiamo požiūrio nebuvimo (interesų ir malonumo praradimo paprastuose dalykuose), nuolatinės prastos nuotaikos ir emocijų, kognityvinės ir fizinės disfunkcijos, elgesio (Jonge et al., 2015). Kognityvinių funkcijų sutrikimai dažnai pastebimi tarp sergančiųjų depresija (Roiser et al., 2012). Fizinis aktyvumas gali būti ne tik papildomas gydymo metodas, bet ir pirminė prevencijos priemonė, galinti sumažinti sergamumą depresija net 20–30% (Booth et al., 2012). Tikslas – įvertinti jėgos fizinių pratimų įtaką ligonių, sergančių depresija, kognityvinėms funkcijoms ir depresijos simptomų išreikštumui. Metodai. 10 ambulatoriškai besigydančių depresija sergančiųjų buvo įvertinti sociodemografine anketa, Beck’o depresijos skale ir ANAM 4 kognityvinių funkcijų vertinimo sistema prieš jėgos fizines pratybas ir po jų. Tiriamieji atliko 12 jėgos fizinių pratybų, tyrimas truko 6 savaites. Rezultatai. Jėgos fiziniai pratimai statistiškai reikšmingai sumažino sergančiųjų depresijos simptomus. Jėgos fiziniai pratimai statistiškai reikšmingai pagerino depresija sergančiųjų kognityvines funkcijas, labiausiai paveikdami reakcijos laiką, dėmesio koncentraciją ir atmintį. Jėgos fiziniai pratimai statistiškai reikšmingai pagerino depresija sergančiųjų raumenų jėgą ir teigiamai paveikė kognityvines funkcijas. Išvada. Raumenų jėgos ugdymas gali pagerinti depresija sergančiųjų kognityvines funkcijas ir sumažinti depresiškumą. Raktažodžiai: depresija, jėgos fiziniai pratimai, kognityvinės funkcijos.

Raktažodžiai: depresija, jėgos fziniai pratimai, kognityvinės funkcijos.