Kortelių metodo, taikomo kineziterapijos procedūrų metu, veiksmingumas gerinant 4 metų amžiaus vaikų stambiąją motoriką

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Vaiko nepakankamas gebėjimas atlikti motorinius įgūdžius, kurie turi atitikti jo chronologinį amžių ir intelektą, apibūdinamas kaip motorinės raidos sutrikimas. Nustačius motorinės raidos atsilikimą, labai svarbu pradėti kuo anksčiau taikyti kineziterapiją, kuri turėtų būti vaikams įdomi, patraukli ir motyvuojanti. Manome, kad lavinant keturmečių vaikų motorinės raidos sutrikimus kineziterapijos užsiėmimai naudojant vaizdines priemones (kortelės su vaizdais) turėtų būti veiksmingesnė priemonė nei įprastinė kineziterapija. Tikslas – nustatyti kineziterapijos, naudojant vaizdines priemones (korteles su vaizdais), ir įprastinės kineziterpijos veiksmingumą gerinant keturmečių vaikų stambiąją motoriką. Metodai. Tyrimas atliktas sanatorijoje. Buvo tiriama 30 vaikų, kuriems diagnozuoti motorinės raidos sutrikimai (amžius – 4 metai). Atsitiktinės atrankos būdu tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją (n = 15) ir kontrolinę (n = 15). Tiriamojoje grupėje kineziterapijos procedūros vyko naudojant vaizdines priemones (korteles su vaizdais), kontrolinei grupei taikyta įprastinė kineziterapija. Buvo vertinama vaikų motorinė raida, pusiausvyra ir raumenų tonusas prieš kineziterapiją ir po jos. Rezultatai. Prieš kineziterapiją kontrolinės grupės tiriamųjų motorinis amžius buvo 33,7 ± 1,6 mėn., tiriamosios ‒ 33,4 ± 1,6 mėn., po kineziterapijos pagerėjo statistiškai reikšmingai atitinkamai iki 38,33 ± 1,64 ir 37,0 ± 2,0 mėn. Motorikos koefcientas prieš kineziterapiją tiriamosios grupės tiriamųjų buvo 69,6 ± 3,4, kontrolinės grupės – 70,3 ± 3,4, po kineziterapijos pagerėjo atitinkamai iki 75,2 ± 3,2 ir 72,5 ± 3,9 (p < 0,05). Tiriamosios grupės vaikų pusiausvyra prieš kineziterapiją buvo 35,4 ± 2,2 balo, kontrolinės ‒ 35,1 ± 3,4 balo, po kineziterapijos procedūrų reikšmingai pagerėjo abiejose grupėse atitinkamai iki 42,2 ± 3,2 ir 38,9 ± 3,6 balo. Raumenų tonusas prieš kineziterapiją tiriamojoje grupėje buvo 2,3 ± 0,7 balo, kontrolinėje – 2,2 ± 0,7 balo, po kineziterapijos nereikšmingai pakito atitinkamai iki 2,1 ± 0,4 ir 2,1 ± 0,4 balo. Išvada. Tiek kineziterapija naudojant vaizdines priemones (korteles su vaizdais), tiek įprastinė kineziterapija pagerino vaikų, kuriems nustatytas motorinės raidos atsilikimas, motoriką, pusiausvyrą ir raumenų tonusą statistiškai reikšmingai, tačiau kineziterapijos programa, kurios metu buvo taikytos vaizdinės priemonės, nebuvo veiksmingesnė nei įprastinė.

Raktažodžiai: vaikai, stambioji motorika, kineziterapija, kortelių metodas, motorinio vystymosi atsilikimas.