Aplinkos poveikis šizofrenija sergančių vaikų agresyvumui

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Šiame straipsnyje analizuojamos šizofrenija sergančių vaikų agresyvaus elgesio priežastys ir ypatybės, aiškinamasi, kokie veiksniai provokuoja agresyvų elgesį, kokia sergančiųjų veikla yra naudinga jų socialinei adaptacijai gerinti. Yra mokslinių straipsnių, nagrinėjančių šizofrenija sergančių asmenų jausmus, neurobiologinius smegenų pakitimus, bet trūksta konkrečių atvejų analizės, leidžiančios geriau suprasti socialines ir psichologines šizofrenija sergančių vaikų agresyvumo priežastis ir metodikas, kaip dirbti su šiais vaikais, norint sumažinti agresyvaus elgesio tikimybę. Tikslas – ištirti psichosocialinės aplinkos poveikį šizofrenija sergančių vaikų agresyvumui. Tyrimo metodai. Pasirinktas kokybinis tyrimas: duomenys rinkti atliekant fenomenologinį stebėjimą, pusiau struktūrinį interviu, dokumentų (piešinių) tyrimą; duomenys apibendrinti kokybinės turinio analizės metodu, taip pat vadovautasi grindžiamosios teorijos strategija. Buvo tiriami keturi šizofrenija sergantys mokyklinio amžiaus vaikai, vienas iš jų –17 m., kiti du – 12 m., vienas –14 m. Trumpas interviu atliktas su keliomis vaikų mamomis ir slaugytojomis. Stebėjimų bei interviu medžiaga užrašyta ir analizuota kaip tekstas. Rezultatai. Šizofrenija sergantis vaikas agresyvaus elgesio išmoksta šeimoje, jį didina socialinis atstūmimas ir staigus turėtų šiltų emocinių kontaktų praradimas. Agresyvūs veiksmai pasireiškia spontaniškai, jie nukreipti į artimiausią aplinką, aplinkiniams žmonėms nesuvokiami, jų atsiradimas siejamas su triukšmo poveikiu. Agresyvus elgesys susijęs su nesaugumo jausmu, prasta saviverte, išeities nematymu ir neįsisąmonintu savo paties elgesiu. Nesąmoningumo būsena agresyvaus elgesio metu stiprėja, tad elgesys darosi nebekontroliuojamas, o jo pasekmės susijusios su asmenybės socialiniu pasmerkimu (nuvertinimu). Visa tai išgyvenama kaip patekimas į katastrofą, iš kurios negalima išsigelbėti, todėl vaikai fokusuoja dėmesį į griūvantį pasaulį ir neadekvačiai mėgina gelbėtis provokuodami konfliktus. Tyli aplinka ir piešimas stiprina asmenų savivertę ir nuramina. Išvada. Individualizuotas, kryptingas šizofrenija sergančio vaiko laisvalaikio organizavimas, atliepiantis pomėgius, kuria saugią psichosocialinę aplinką, kurioje didėja vaiko saugumas ir mažėja agresyvaus elgesio tikimybė.

Raktažodžiai: vaikų šizofrenija, agresyvus elgesys, psichosocialinė aplinka, piešimas.