Mobilizacijos su judesiu poveikis nespecifiniam kaklo skausmui ir ligonio funkciniam aktyvumui

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Šiuolaikinėje medicinoje gausu gydymo metodų, kuriuos naudojant galima spręsti ligonio biosocialines problemas. Dėl visuomenėje vyraujančios nuomonės bei atsiliepimų apie greitą manualinės terapijos efektą ji tampa vis populiaresnė ir paklausesnė. Stuburo mobilizacija su judesiu, lyginant su manipuliacinėmis technikomis, yra saugi ir lengvai pritaikoma gydymo technika, kuri patogi ligoniui ir paranki kineziterapeutui dėl mažų laiko ir priemonių sąnaudų procedūrai atlikti, tačiau vis dar stinga duomenų apie šio metodo veiksmingumą. Tikslas – nustatyti mobilizacijos su judesiu poveikį nespecifniam kaklo skausmui ir ligonių funkciniam aktyvumui. Metodai. Tiriamųjų imtį sudarė 30 ligonių, kurių amžiaus vidurkis – 50,2 ± 9,57 m. Pagrindinis tiriamųjų atrankos kriterijus – skausmas kaklinėje stuburo dalyje be diagnozuotų struktūrinių pokyčių. Tiriamiesiems suteikta informacija apie tyrimo eigą, taikomą gydymo metodą ir galimus biologinius atsakus. Skausmui vertinti buvo naudota skaitinė skausmo vertinimo skalė (SAS), o funkciniam aktyvumui – ligonio specifnė funkcinė skalė (PSFS). Tyrimo metu taikyto gydymo trukmė – savaitė. Kaklo slankstelių mobilizacija su judesiu atlikta 3 kartus, kas antrą dieną po 10 mobilizacijos judesių. Rezultatai. Po taikyto gydymo tiriamųjų kaklo skausmo intensyvumas reikšmingai sumažėjo (prieš gydymą – 5,9 ± 1,3 balo, po gydymo – 2,36 ± 1,16 balo), o funkcinis aktyvumas reikšmingai pagerėjo (prieš gydymą – 3,95 ± 1,37 balo, po gydymo – 7,37 ± 1,18 balo). Išvada. Taikant mobilizaciją su judesiu, reikšmingai sumažėjo kaklo skausmo intensyvumas ir
pagerėjo ligonių funkcinis aktyvumas.

Raktažodžiai: kaklo skausmas, mobilizacija su judesiu, skausmo vertinimo skalė, ligonio specifnė funkcinė skalė.