Sergančiųjų galvos smegenų infarktu kalbos sutrikimų įtaka ankstyvos stacionarinės reabilitacijos efektyvumui

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Literatūroje teigiama, kad sergančiųjų galvos smegenų infarktu (GSI) kalbos sutrikimas yra susijęs su didesniu ligotumu, mirtingumu, sumažėjusiu darbingumo ir funkcinio atsigavimo lygiu, tačiau tarptautinėje erdvėje publikuoti duomenys šiuo klausimu yra prieštaringi. Tikslas – įvertinti sergančiųjų GSI kalbos sutrikimų įtaką ankstyvos stacionarinės reabilitacijos efektyvumui. Metodai. Tyrimo metu analizuoti 64 sergantieji GSI, kurie buvo reabilituojami LSMUL KK Neuroreabilitacijos poskyryje 2012–2014 m. Tyrimui naudoti retrospektyviniai duomenys iš gydymo stacionare ligos istorijos formų. Reabilitacijos efektyvumas vertintas pagal funkcinio nepriklausomumo (FNT) ir trumpo protinės veiklos vertinimo (TPVVT) testų pokytį reabilitacijos metu. Analizuoti veiksniai, galėję turėti įtakos reabilitacijos efektyvumui (amžius, lytis, kalbos sutrikimo tipas). Rezultatai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad reabilitacija yra efektyvi asmenims, patyrusiems tiek dešinės, tiek kairės pusės GSI, o skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Tiriamųjų, turinčių kalbos sutrikimų, savarankiškumo įvertinimas pagal FNT prieš reabilitaciją buvo prastesnis už tų tiriamųjų, kurie kalbos sutrikimų neturėjo, ir šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p = 0,004). Po reabilitacijos tiriamųjų, kurių kalba buvo sutrikusi, savarankiškumo įvertinimas pagal FNT išliko prastesnis, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p = 0,367). Tiriamųjų, kuriems nustatyti skirtingi kalbos sutrikimo tipai, po reabilitacijos savarankiškumo įvertinimo pagal FNT balų vidurkis statistiškai reikšmingai nesiskyrė, tačiau pažintinių funkcijų įvertinimo pagal TPVVT balų vidurkis reabilitacijos metu statistiškai reikšmingai padidėjo (p = 0,02). Išvados. Sergančiųjų GSI ankstyva stacionarinė reabilitacija buvo efektyvi. Amžius ir lytis sergančiųjų GSI ankstyvos stacionarinės reabilitacijos efektyvumui statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo. Sergančiųjų GSI kalbos sutrikimai pažintinių funkcijų pagal TPVVT atsigavimui ankstyvosios reabilitacijos laikotarpiu reikšmingos įtakos neturėjo, bet statistiškai reikšmingai pablogino savarankiškumo pagal FNT atsigavimą.

Raktažodžiai: galvos smegenų infarkas, kalbos sutrikimai, reabilitacija.