Kineziterapijos poveikis pėdos funkcijai gydant didžiojo piršto iškrypimą

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Pėdos didžiojo piršto iškrypimas yra pėdos deformacija, kurią dažnai lydi funkcinis neįgalumas ir pėdų skausmas. Negydomas pėdos didžiojo piršto iškrypimas sukelia skausmą, deformuojasi ir kiti pėdos pirštai, pati pėda, sumažėja pėdos funkcionalumas, padidėja kritimo rizika dėl eisenos nestabilumo (Hart et al., 2008). Norint išvengti chirurginio gydymo ar jį atitolinti bei pagerinti pėdos funkcionalumą, optimalios šios ligos gydymo paieškos tampa vis aktualesnės. Vienas iš kompleksinio gydymo būdų yra kineziterapija. Ji turėtų užimti gana svarbią vietą šią deformaciją gydant kompleksiškai. Kineziterapinio gydymo metu stiprinami raumenys, didinamas sąnarių judumas, dėl to sumažinamas skausmas, diskomfortas, užkertamas kelias deformacijai progresuoti. Tikslas – įvertinti kineziterapijos poveikį pėdos funkcijai gydant didžiojo piršto iškrypimą. Šio tyrimo objektas – pėdos didžiojo piršto iškrypimo laipsnio, pėdos skausmo, raumenų jėgos, krūvio pasiskirstymo pade, pado svorio centro trajektorijos, pėdos sąlyčio su judėjimo paviršiumi būklės
skirtingose ėjimo ciklo fazėse pokytis po Metodai. Buvo tiriama 12 asmenų (amžiaus vidurkis 39,5 ± 10,5 m.), turinčių pėdos didžiojo piršto iškrypimo deformaciją. Tiriamieji suskirstyti: į EKT grupę, kuriai buvo taikoma kineziterapija, fzioterapija ir masažas 5 dienas per savaitę; EO grupę, kuriai buvo taikomos ortopedinės priemonės nuo 5 iki 8 valandų per parą. Buvo testuojamas ligonių pėdos didžiojo piršto iškrypimo laipsnis, raumenų jėga, vertinamas skausmo intensyvumas, krūvio pasiskirstymas pade, pado svorio centro trajektorija, pėdos sąlytis su judėjimo paviršiumi prieš Rezultatai. Išmatavus ir įvertinus pėdos didžiojo piršto šoninio nuokrypio kampo (HVA) ir tarppadikaulinio kampo (IMA) iškrypimo laipsnius prieš poveikio taikymą ir po jo, gauti šie duomenys: HVA prieš procedūras vidutiniškai – 30,7 ± 6 laipsnių, po procedūrų vidutiniškai 27,5 ± 9,1 laipsnių, t. y. šis rodiklis vidutiniškai sumažėjo 3,2 ± 2,1 laipsniais (p < 0,05). Vertinant IMA iškrypimo laipsnius, EKT grupėje pastebėti šie rodiklių pokyčiai: IMA kampas vidutiniškai sumažėjo nuo 12,5 ± 2,9 iki 9,2 ± 3,2 laipsnių, t. y. 3,3 ± 0,2 laipsniais (p < 0,05), tuo tarpu EO grupės duomenų pokyčių neaptikta. Skausmo intensyvumas statistiškai reikšmingai sumažėjo (p < 0,05) abiejose grupėse, visų testuojamų raumenų jėga didėjo 1–2 balų ribose EKT grupėje, pėdos sąlytis su judėjimo paviršiumi padidėjo 17% EKT grupėje, EO grupės ligonių šis rodiklis Išvada. Kineziterapijos procedūros teigiamai paveikė pėdos didžiojo piršto iškrypimo laipsnį, raumenų jėgą, skausmo intensyvumą, krūvio pasiskirstymą pade, pado svorio centro trajektoriją ir pėdos sąlytį su judėjimo paviršiumi. Tuo tarpu ligonių, avėjusių batus su įdėklais, teigiamai pakito skausmo intensyvumas. 

Raktažodžiai: pėdos didžiojo piršto iškrypimas, pėdos funkcija, kineziterapija.