Gyvenimo kokybė ir rankos funkcijos atsigavimas taikant kineziterapiją po skirtingų tipų krūties vėžio operacijų

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Krūties vėžys yra dažniausias moterų piktybinis navikas. Įvertinus ligos stadiją, naviko morfologiją ir kitus aspektus, atliekamos skirtingo tipo operacijos. Rankos funkcijos sutrikimai po operacijos gali paveikti fzinę, emocinę ir seksualinę funkcijas, o gyvenimo kokybei turi įtakos daugiau už kūno formų pasikeitimus (Guan et al., 2012). Tikslas – nustatyti ligonių gyvenimo kokybę ir žasto judesių amplitudę, rankos skausmą, apimtį, plaštakos raumenų jėgą po krūtį tausojančios operacijos ir po mastektomijos. Metodai. Buvo tirta 30 moterų, 15-kai iš jų atlikta krūtį tausojanti operacija, 15-kai – mastektomija. Visoms tiriamosioms buvo taikoma vienoda kineziterapijos programa ‒ tempimo ir raumenų stiprinimo pratimai, pečių juostos, kaklo ir rankos masažas, limfodrenažinis masažas (rankovė), transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS). Reabilitacijos trukmė – 2 savaitės. Prieš reabilitaciją ir po jos buvo vertinama tiriamųjų gyvenimo kokybė, matuojama pažeistos kūno pusės žasto judesių amplitudė, rankos skausmas, apimtis, plaštakos raumenų jėga. Rezultatai. Abiejų grupių tiriamųjų žasto lenkimo, tiesimo ir atitraukimo amplitudė nepriklausomai nuo chirurginės intervencijos tipo po kineziterapijos padidėjo statistiškai reikšmingai, tačiau ligonių, kurioms buvo atlikta krūtį tausojanti operacija (KTO), žasto judesių amplitudė buvo reikšmingai didesnė (lenkimas ‒ 163,20 ± 11,7°; tiesimas ‒ 48,53 ± 5,5°; atitraukimas ‒ 145,27 ± 13,6°) nei tų, kurioms atlikta mastektomija (lenkimas ‒ 141,20 ± 13,2°; tiesimas ‒ 33,13 ± 4,9°; atitraukimas ‒ 130,33 ± 14,9°). Vertinant rankos apimtį nustatyta, kad ji reikšmingai sumažėjo abiejose grupėse, tačiau lyginant tiriamąsias grupes tarpusavyje reikšmingų skirtumų nenustatyta. Po kineziterapijos procedūrų ligonėms, kurioms atlikta mastektomija ir tų, kurioms atlikta KTO, skausmo intensyvumas reikšmingai sumažėjo, bet KTO grupėje skausmo intensyvumo sumažėjimas buvo statistiškai reikšmingai didesnis (6,00 ± 1,1 balo) nei mastektomijos grupėje (3,67 ± 1,5 balai). Tiriamųjų paveiktos kūno pusės plaštakos raumenų jėga po kineziterapijos padidėjo reikšmingai abiejose grupėse, tačiau KTO grupėje reikšmingai daugiau (iki 15,03 ± 2,1 kg), lyginant su ligonėmis, kurioms atlikta mastektomija (iki 12,77 ± 2,0 kg). Be to, tiriamųjų, kurioms atlikta krūtį tausojanti operacija, daugumos gyvenimo kokybės funkcijų vertinimas buvo reikšmingai geresnis nei tų, kurioms atlikta mastektomija. Išvados. Nepriklausomai nuo to, kokia chirurginė intervencija buvo taikyta, po kineziterapijos ligonių operuotos pusės žasto judesių amplitudės ir plaštakos raumenų jėga reikšmingai padidėjo, o rankos apimtis ir skausmas reikšmingai sumažėjo. Tiriamųjų po krūtį tausojančios operacijos operuotos pusės žasto judesių amplitudės ir plaštakos raumenų jėgos rodikliai po kineziterapijos buvo reikšmingai didesni, o skausmo – reikšmingai mažesni nei tiriamųjų po mastektomijos. Tiriamųjų, kurioms atlikta krūtį tausojanti operacija, gyvenimo kokybė buvo reikšmingai geresnė nei tų, kurioms atlikta mastektomija. 

Raktažodžiai: kineziterapija, krūties vėžys, mastektomija, krūtį tausojanti operacija.