Transkranijinės magnetinės stimuliacijos taikymas rankos motorinės funkcijos gerinimui po galvos smegenų infarkto. Klinikinio atvejo analizė

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Smegenų infarktas – tai ūminis galvos ar nugaros smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau nei 24 val. po jų pasireiškimo. Smegenų infarkto sukeltų komplikacijų gydymas yra sudėtingas ir ilgas, tačiau transkranijinės magnetinės stimuliacijos pritaikymas gydymui šį procesą gali reikšmingai pagreitinti.

Tikslas. Pristatyti ir aptarti pacientės, kuriai po patirto smegenų infarkto reabilitacinio gydymo metu buvo taikyta trankranijinė magnetinė stimuliacija, klinikinį atvejį bei supažindinti įvairių specialybių gydytojus su gautais gydymo rezultatais.

Metodai. Apžvelgta ir išanalizuota pacientės, kuriai po patirto galvos smegenų infarkto buvo taikyta transkranijinė magnetinė stimuliacija rankos motorinei funkcijai gerinti, ligos istorija. Stacionarinė medicininė reabilitacija III truko 54 dienas, transkranijinė magnetinė stimuliacija pradėta taikyti septintą reabilitacijos dieną, iš viso atlikta 10 procedūrų. Atliktas tiriamosios funkcionalumo rezultatų palyginimas reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje, rezultatai pateikiami klinikinio atvejo analizės formatu.

Rezultatai. Reabilitacijos metu pacientės savarankiškumas pagerėjo. Sustiprėjo rankos raumenų jėga: dešinės rankos padidėjo 133,33 proc., o kairės – 66,67 proc. Pagerėjo plaštakos smulkioji motorika, vikrumas.

Išvados. Pacientei reabilitacijos metu taikyta transkranijinės magnetinės stimuliacijos procedūra kartu su standartinės reabilitacijos priemonėmis pagerino jos rankos motorinę funkciją.

Reikšminiai žodžiai: reabilitacija, transkranijinė magnetinė stimuliacija, smegenų infarktas, infarktas.