Vaikų, turinčių neuromotorinių sutrikimų, podologinė analizė

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Vaikai, sergantys neuromotoriniais sutrikimais, dažnai turi įvairių podologinių problemų. Nors gydymo metodai, tokie kaip ortopediniai įtvarai ir vidpadžiai, yra plačiai taikomi, šių intervencijų veiksmingumas, gydant susijusias pėdomis problemas, nėra iki galo aiškus.

Tikslas. Įvertinti dažniausiai pasitaikančias podologines problemas vaikams su neuromotoriniais sutrikimais bei nustatyti ryšius tarp šių sutrikimų ir įvairių gydymo metodų, tokių kaip ortopediniai įtvarai, vidpadžiai ir chirurginės intervencijos.

Metodai. Stebimajame tyrime dalvavo 20 vaikų (4–16 metų), turinčių neuromotorinių sutrikimų, įskaitant cerebrinį paralyžių, idiopatinį vaikščiojimą ant pirštų ir genetinius sindromus. Dokumentuotos podologinės problemos: įaugę nagai, hiperhidrozė ir vaikščiojimas ant pirštų. Ryšiams tarp gydymo metodų ir podologinių problemų nustatyti naudoti χ² testai.

Rezultatai. Nustatyta, kad ortopedinių įtvarų naudojimas yra reikšmingai susijęs su įaugusiais nagais (χ² = 5,69, p = 0,017). Vidpadžių naudojimas buvo susijęs su padidėjusia hiperhidroze (χ² = 4,44, p = 0,035), o ortopediniai įtvarai buvo dažniau naudojami pacientams, kuriems atliktas Achilo sausgyslės ilginimas (χ² = 8,15, p = 0,017). Dažniausios podologinės problemos buvo hiperkeratozė (30 proc.), įaugę nagai (40 proc.) ir vaikščiojimas ant pirštų (40 proc.).

Išvados. Tyrimas atskleidė didelį podologinių problemų, tokių kaip įaugę nagai, hiperkeratozė ir vaikščiojimas ant pirštų, paplitimą tarp vaikų, turinčių neuromotorinių sutrikimų. Nustatyta, kad dažnai naudojami gydymo metodai, tokie kaip ortopediniai įtvarai ir vidpadžiai, gali pbloginti tam tikras problemas. Tai pabrėžia individualizuotos podologinės priežiūros svarbą. Siekiant pilnai suprasti šių intervencijų poveikį ir optimizuoti prie

Reikšminiai žodžiai: neuromotoriniai sutrikimai, podologinės problemos, pėdų sveikata, podologai.