Ergoterapinės intervencijos ir jų įtaka žmonių, sergančių išsėtine skleroze, darbo našumui ir kasdieniniam gyvenimui

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Išsėtinė sklerozė (IS) yra lėtinė neurologinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą, sukelianti įvairius fizinius, pažinimo ir emocinius iššūkius, kurie daro didelę įtaką kasdienei veiklai ir darbo našumui. Ergoterapija (ET) yra itin svarbi slopinant IS simptomus. Intervencijos gerina funkcinę veiklą, skatina nepriklausomybę ir bendrą gerovę.

Tikslas. Įvertinti ET intervencijų įtaką asmenų, sergančių IS, darbo našumui ir kasdieninei veiklai.

Metodai. Iš viso į šį tyrimą buvo įtraukti 776 dalyviai, kuriems diagnozuota IS. Duomenys buvo renkami naudojant struktūrinius klausimus, gautus iš IS Quality of Life-54 klausimyno. Tyrimo metu buvo vertinami ryšiai tarp IS tipo, darbo rezultatų, kasdienės veiklos ir ET intervencijų veiksmingumo. Statistinė analizė apėmė chi kvadrato (x²) testus, koreliacinę analizę, standartinio nuokrypio ir dispersijos skaičiavimus, Box Plots ir ANOVA testus.

Rezultatai. Tyrimas parodė, kad 65% dalyvių pranešė apie sutrumpintas darbo valandas, 78% atliko mažiau veiklos nei norėjosi, o 66% patyrė darbo užduočių ar kasdienės veiklos apribojimus dėl IS. Emocinės problemos taip pat turėjo įtakos darbo našumui ir kasdienei veiklai. ANOVA testo rezultatai atskleidė reikšmingus sutrumpėjusių darbo valandų, apribotos veiklos ir emocinių problemų poveikio skirtumus tarp skirtingų IS tipų. Recidyvuojantis-remituojantis IS tipas turėjo didžiausią poveikį darbo našumui ir kasdienei veiklai.

Išvados. ET vaidina lemiamą vaidmenį sprendžiant funkcinius ir emocinius iššūkius, susijusius su IS. Intervencijos yra ypač naudingos gerinant darbo rezultatus ir kasdienę veiklą, ypač asmenims, sergantiems recidyvuojančia-remituojančia IS. Individualios ET strategijos turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į specifinius asmenų, sergančių skirtingų tipų IS, poreikius.

 Reikšminiai žodžiai: ergoterapija; išsėtinė sklerozė; kasdienė veikla; darbo našumas.