Tėvų nuomonė apie kineziterapijos vandenyje poveikį vėluojančiai kūdikių motorinei raidai

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Kineziterapija vandenyje yra plačiai naudojama vaikų, turinčių raidos sutrikimų, reabilitacijoje, o raidos sutrikimų neturintiems vaikams – kaip fizinio aktyvumo vandenyje forma.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti tėvų nuomonę apie kineziterapijos vandenyje poveikį vėluojančiai 2–9 mėn. kūdikių motorinei raidai.

Metodai. Tyrimo metu apklausta 10 tėvų, kurių kūdikiams nustatyti motorinės raidos sutrikimai ir dėl to taikyta kineziterapija vandenyje. Kokybinio tyrimo metu naudotas pusiau struktūruotas interviu, kurį sudarė 18 klausimų.

Rezultatai. Nustatyta, kad raidos sutrikimus pirmieji pastebi kūdikių tėvai, kai jų kūdikiai neatlieka to, ką turėtų atlikti pagal atitinkamą amžių. Vėliau sutrikimus diagnozuoja medikai. Diagnozavus motorinės raidos sutrikimus gydytojai tyrimo dalyviams rekomendavo įvairius gydymo metodus. Tėvai, kaip pagrindinį gydymo metodą, rinkosi kineziterapiją salėje, nurodydami, kad tai veiksmingesnis būdas gydyti motorinės raidos sutrikimus, tačiau, siekdami geresnio poveikio, kaip papildomą metodą rinkosi ir kineziterapiją vandenyje. Motorinės raidos sutrikimams šalinti dažniausiai taikoma Halliwick metodika. Beveik visi tyrimo dalyviai teigė, kad rekomenduotų kineziterapiją vandenyje draugams, pažįstamiems, jeigu jų vaikams būtų diagnozuoti motorinės raidos sutrikimai.

Išvados. Kūdikių tėvai pabrėžė, kad kineziterapija vandenyje ne tik pagerino kūdikių motoriką, bet ir veikė raminamai, atpalaiduojančiai. Dauguma apklaustųjų teigė, kad rekomenduotų kineziterapiją vandenyje ir kitiems, nes vertino ją kaip veiksmingą priemonę.

Raktažodžiai: kineziterapija vandenyje, motorinė raida, tėvai, požiūris, kūdikiai.