Nediferencijuotos jungiamojo audinio displazijos paplitimas tarp vyresniųjų kursų studentų

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Jungiamojo audinio displazija yra svarbi medicininė būklė, reikalaujanti dėmesio ir tyrimų.

          Tikslas – išanalizuoti nediferencijuotos jungiamojo audinio displazijos klinikinių simptomų paplitimą tarp ugdymo įstaigos vyresniųjų kursų studentų.

          Metodai. Ištirta 110 vyresniųjų kursų studentų (amžiaus vidurkis – 20 metų) (64 proc. moterų, 36 proc. vyrų). Sąnarių hipermobilumas vertintas pagal Baytono skalę, sąnarių hipermobilumo sindromas – pagal Brightono kriterijus. Tirti pagrindiniai nediferencijuotos jungiamojo audinio displazijos ir stigmos disempliacijos kriterijai: plokščiapėdystė, stuburo, krūtinės ląstos deformacijos, regos sutrikimai ir kt. Širdies ir kraujagyslių sistemos bei virškinamojo trakto ligos buvo vertinamos apklausos ir anamnestiniais duomenimis.

          Rezultatai. Sąnarių hipermobilumas buvo dažniausias nediferencijuotos jungiamojo audinio displazijos požymis, sudarantis 62,7 proc. atvejų. Netaisyklingas sąkandis pasireiškė 36,8 proc. atvejų, regos sutrikimai – 32,7 proc., trumparegystė – 21,8 proc., astigmatizmas – 4,5 proc., strabizmas – 3,7 proc., astigmatizmas ir trumparegystė – 2,7 proc. Dantų vystymosi sutrikimai nustatyti 29,1 proc. atvejų. Pėdų deformacijos, kai sumažėja išilginis skliautas, diagnozuotos 21,8 proc. atvejų, o stuburo ašies nuokrypiai – 21 proc. 

          Išvada. Nediferencijuota jungiamojo audinio displazija vyresniųjų kursų studentams dažniausiai pasireiškė sąnarių hipermobilumu, regos sutrikimais, ydingu sąkandžiu, plokščiapėdyste, skeveldrinėmis deformacijomis ir dauginiais disembriogenezės požymiais.

        Raktažodžiai: jungiamojo audinio displazija, sąnarių hipermobilumas, diagnostika, studentai, disembriogenezės stigma, reabilitacija.