Daugiaperspektyvinė interpretacinė ir fenomenologinė slaugytojų streso ir minčių kontrolės analizė Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Šveicarijoje

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Slaugytojai sudaro pasaulinę žmogiškųjų išteklių bendruomenę, įsipareigojusią teikti pagalbą kritinių situacijų metu. Slaugytojai patiria stresą ir įkyrias mintis, todėl tai gali lemti prastus darbo rezultatus. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti ekspertų nuomonę, kaip slaugytojai besivystančiose Azijos šalyse gali veiksmingai valdyti stresą.

Tikslas – remiantis išsivysčiusių šalių ekspertų asmenine patirtimi, ištirti slaugytojų streso valdymo įgūdžius, kurie galėtų būti taikomi besivystančiose Azijos šalyse. Siekiant nustatyti konvergenciją ir divergenciją, atlikta daugiaperspektyvinė interpretacinė fenomenologinė analizė (MIPA) kiekvienu atveju atskirai ir bendrai tarp dalyvių.

Metodai. Šis patirtinis žvalgomasis bei aprašomasis kokybinis tyrimas atliktas naudojant pusiau struktūrizuotus interviu su Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje gyvenančiais, išsilavinimą įgijusiais ir profesinę praktiką atliekančiais ekspertais. Tiriamųjų imtis – 11 „streso ekspertų“, kuriems taikyta interpretacinė fenomenologinė analizė (IPA). Šiame tyrime naudojama
„HyperResearch v.4.5.4“ programinė įranga, taip pat taikomi kokybiniai kriterijai (Lincoln & Guba, 1985), siekiant padidinti duomenų tikslumą, Graneheimo ir Lundmano metodas turinio analizei (Graneheim &Lundman, 2004).

Rezultatai. Tyrimo duomenys atskleidė 102 kodus, 4 patirčių teiginius ir 15 asmeninių patirčių temų, subkategorijų. Streso valdymo ir minčių kontrolės strategijos apima sąmoningumo ir meditacijos praktiką per sąmoningumu grįstus streso mažinimo kursus, sąmoningumu grįstus kognityvinės terapijos kursus, taip pat sąmoningumu grįsto organizacinio švietimo vykdymą platesniu mastu. Slaugytojams gali būti naudingas minčių žymėjimas ir kognityvinė defuzija, siekiant kovoti su automatinėmis mintimis. Norint padėti slaugytojams, gali būti taikoma intervizija, parama darbo vietoje ir galios gradiento pusiausvyra. Slaugytojai turi taikyti streso mažinimo strategijas, tokias kaip užuojauta sau, joga, aktyvaus stebėjimo metodas, racionalios emocinės elgsenos įgūdžiai, teiginiai ir pripažinimas.

Išvados. Slaugytojai kasdieniniame gyvenime susiduria su stresu. Nuolatiniai ir praktiniai streso valdymo metodai yra svarbūs ir padeda jiems mažinti stresą. Siekiant, kad slaugytojai galėtų optimaliai dirbti, būtina praktikuoti sąmoningumą, meditaciją, minčių kontrolę ir streso mažinimo būdus.

Raktažodžiai: streso valdymas, minčių kontrolė, slauga, psichologija, kokybė.