Palyginamasis skirtingų kineziterapijos programų poveikis, vaikų su lengvu ir vidutiniu motorikos sutrikimu, motoriniams įgūdžiams

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Vaikai, kuriems diagnozuotas lengvas arba vidutinis motorikos sutrikimas,susiduria ne tik su smulkiosios motorikos suprastėjimu, kūno pusiausvyros problemomis kasdienėjeveikloje, jiems nustatomas ir raumenų jėgos sumažėjimas. Fizinei būklei gerinti skiriama kineziterapija.

Tikslas – nustatyti skirtingų kineziterapijos programų poveikį vaikų, turinčių lengvą arba vidutinįmotorikos sutrikimą, bėgimo greičiui, pusiausvyrai ir kojų jėgai.

Metodai. Tyrime dalyvavo 30 vaikų (4–6 m. amžiaus), turinčių lengvą arba vidutinį motorikos sutrikimą, kurie atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes. Kontrolinei grupei (n = 15) taikyta tik įprastinė kineziterapija, o tiriamajai grupei (n = 15) be įprastinės kineziterapijos dar taikyta pusiausvyros lavinimo programa ant „Abili Balance Analyzer“ pusiausvyros platformos. Abiejų grupių intervencijų trukmė buvo 8 sav. Prieš ir po intervencijų buvo vertinta tiriamųjų statinė ir dinaminė pusiausvyra (pagal Berg ir Abili stabilumo koefcientą), kojų raumenų jėga (šuoliu į tolį) ir bėgimo greitis (šaudyklės testu).

Rezultatai. Po 8 sav. abiejų grupių vaikų šuolis į priekį pailgėjo, o bėgimo šaudykle testo rezultatų laikas sutrumpėjo (p < 0,05); pusiausvyros rodikliai pagerėjo (p < 0,05). Po intervencijų, tiriamosios grupės vaikų laikysenos stabilumas ir kojų raumenų jėga buvo didesnė (p < 0,05) nei kontrolinės grupės; kiti rodikliai reikšmingai nesiskyrė.

Išvados. Abi kineziterapijos programos, taikytos 8 sav., buvo veiksmingos, gerinant vaikų motorinius įgūdžius. Įprastinė kineziterapija, derinama su pusiausvyros lavinimo programa, buvo veiksmingesnė už įprastinę kineziterapiją gerinant vaikų, turinčių lengvą arba vidutinį motorikos sutrikimą, kojų jėgą ir laikysenos stabilumą, bet ne bėgimo greitį ir statinę bei dinaminę pusiausvyrą, vertintą Berg testu.

Raktažodžiai: koja, raumenų jėga, pusiausvyra, bėgimo greitis.