Savarankiškos ir prižiūrimos plaučių reabilitacijos poveikis kosuliui ir skreplių išsiskyrimui, sergant lėtine obstrukcine plaučių liga

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra daugiaveiksnė, progresuojanti lėtinė plaučių liga. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2016 m. trečiąja mirties priežastimi įvardijo LOPL. Kosulys ir skrepliavimas būdingas 60 proc. sergančiųjų. Asmenims, sergantiems LOPL, kurie negali dalyvauti standartinėje priežiūros centre vykdomoje programoje, namuose atliekama plaučių reabilitacija.

Tikslas – palyginti prižiūrimos ir savarankiškos plaučių reabilitacijos poveikį kosuliui ir skreplių išsiskyrimui pacientams, sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga.

Metodai. Į šį atsitiktinių imčių klinikinį tyrimą buvo įtraukta 40 tiriamųjų su diagnozuota LOPL, kurių amžius nuo 40 iki 60 metų. Dalyviai buvo atsitiktinai suskirstyti į savarankiškai valdomos (n=18) ir prižiūrimos (n=19) reabilitacijos grupes. Duomenys buvo renkami naudojant 6 min. ėjimo testą, Lesterio kosulio klausimyną ir kosulio bei skreplių įvertinimo klausimyną tyrimo pradžioje bei praėjus šešioms savaitėms po gydymo.

Rezultatai. Buvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp savarankiškai valdomų ir prižiūrimų grupių 6 min. ėjimo testo metu, kai skirtumas buvo p>0,05. Analizuojant Lesterio kosulio klausimyną reikšmingas skirtumas tarp dviejų grupių, kai p>0,05, nepastebėtas, be to, fiziniai veiksniai reikšmingai pagerėjo (p=0,004). Analizuojant kosulio ir skreplių vertinimo klausimyno vertes, reikšmingo skirtumo nerasta (p>0,05).

Išvada. Abi taikytos programos teigiamai veikė tiriamųjų būklę, tačiau nenustatyti reikšmingi skirtumai tarp prižiūrimos ir savarankiškai valdomos mankštos programų. Reikėtų skatinti savikontrolės pratimus, kad pacientas aktyviai dalyvautų gydymo procese ir būtų skatinamas saviprevencinis elgesys.

Raktažodžiai: skrepliai, kosulys, savikontrolė, plaučių reabilitacija