Statinių ir dinaminių pratimų poveikis liemens raumenų jėgai bei ištvermei

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Šiuo metu didelis dėmesys reabilitacijoje skiriamas fizinių pratimų taikymo poveikiui pacientams, besiskundžiantiems lėtiniu arba ūminiu juosmeninės stuburo dalies skausmu. Tačiau stinga prevencinių tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama dinaminių ir statinių pratimų poveikis asmenų, laisvalaikiu užsiimančių neprofesionalia sportine veikla, liemenį stabilizuojančių raumenų jėgai ir ištvermei.

Tikslas – nustatyti statinių ir dinaminių raumenų pratimų poveikį liemens raumenų jėgai ir ištvermei.

Metodai. Tyrime dalyvavo 12 savanorių, laisvalaikiu užsiimančių neprofesionalia sportine veikla, nejaučiančių nugaros skausmų, kurių amžius 20–30 metų. Sudarytos dvi grupės: pirma (n=7), kurioje tiriamieji atliko statinius pratimus, antra (n=5), kurioje tiriamieji atliko dinaminius pratimus. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo vertinama liemens lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėga bei ištvermė. Tyrimas truko penkias savaites. Užsiėmimai vyko tris kartus per savaitę po 20–30 min.

Rezultatai. Liemens lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėga ir ištvermė statistiškai reikšmingai padidėjo abiejose grupėse. Palyginus statinių ir dinaminių pratimų poveikį tarpusavyje liemens lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėgai ir ištvermei, statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas liemens tiesiamųjų raumenų jėgos pokytyje.

Išvada. Tiek po dinaminių pratimų, tiek po statinių pratimų taikymo reikšmingai padidėjo liemens lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėga bei ištvermė. Po dinaminių pratimų taikymo labiau padidėjo liemenį tiesiančių raumenų jėga.

Raktažodžiai: liemens stabilumas, izometrinė jėga, kineziterapija, fiziniai pratimai, jauni asmenys.