Reabilitacijos priemonių poveikis vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, ėjimo ištvermei. Literatūros sisteminė apžvalga

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, sumažėjusi ėjimo ištvermė sąlygoja blogėjančią, neefektyvią ėjimo funkciją ir turi neigiamos įtakos dalyvumui. Tinkamos reabilitacijos priemonės gali reikšmingai padidinti ėjimo ištvermę ir su ja susijusį funkcinį efektyvumą.

Tikslas – įvertinti skirtingų reabilitacijos priemonių veiksmingumą vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, ėjimo ištvermei, analizuojant atliktus mokslinius tyrimus.

Metodai. Straipsnių atranka atlikta „PubMed“ duomenų bazėje, pagal darbo temą identifikuojančius raktažodžius ir kriterijus. Atrankos schema atlikta pagal PRISMA gaires.

Rezultatai. Į sisteminę apžvalgą įtraukta 15 publikacijų. Ėjimo ištvermė statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėjo po: eisenos treniruoklio „Gait Trainer GT1“; raumenų jėgos-galios; jėgos-ištvermės + įprastinės intervencijos (INT) treniruočių bei pasyvaus judesio intervencijos, visas lyginant su INT. Taip pat, po: bėgtakio + INT (vs. ėjimas + INT); bėgtakio su robotine sistema „3DCaLT“ (vs. bėgtakis); VR su bėgtakiu + INT (vs. bėgtakis + INT); viso kūno vibracijos (vs. placebas) treniruočių.

Išvados. Vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, tam tikros eisenos treniravimo, raumenų jėgos treniravimo bei pasyvaus judesio intervencijos ėjimo ištvermę didina veiksmingiau, lyginant su pavienėmis įprastinėmis intervencijomis. Renkantis iš kelių eisenos treniravimo intervencijų, ėjimo ištvermės treniravimo veiksmingumas priklauso nuo intervencijos specifikos. Taip pat, ėjimo ištvermę veiksmingai didina viso kūno vibracija (lyginant su placebu) bei virtualios realybės komponentas, derinamas su eisenos treniravimu (lyginant su ta pačia intervencija be virtualios realybės komponento).

Raktažodžiai: vaikai, cerebrinis paralyžius, ėjimo ištvermė, reabilitacija, sisteminė apžvalga.