Teipavimo ir Schroth metodo veiksmingumas stuburo mobilumo ir kvėpavimo sistemos funkciniams pokyčiams paaugliams, sergantiems idiopatine skolioze. Pilotinis tyrimas

Santrauka

Tyrimo pagrindimas. Skoliozė daro įtaką stuburo mobilumui ir kvėpavimo sistemai. Schroth metodas yra veiksminga priemonė skoliozės gydymui. Tačiau nėra pakankamai duomenų, apie kineziologinio teipavimo kartu su Schroth metodikos taikymu veiksmingumą stuburo mobilumui ir kvėpavimo sistemos pokyčiams paaugliams, sergantiems idiopatine skolioze.

Tikslas. Įvertinti Schroth metodo bei Schroth metodo kartu su kineziologiniu teipavimu veiksmingumą stuburo mobilumo ir kvėpavimo sistemos funkciniams pokyčiams paaugliams, sergantiems idiopatine skolioze.

Metodai. Tyrime dalyvavo 8 savanoriai paaugliai, kuriems diagnozuota idiopatine skoliozė. Paaugliai buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai grupei buvo taikytas Schroth metodas, o antrajai grupei – Schroth metodas su kineziologiniu teipavimu. Tyrimas truko du mėnesius, abiejų grupių tiriamiesiems buvo atlikta po dvi intervencijas per savaitę. Prieš intervencijas ir po jų buvo vertintas tiriamųjų liemens funkcinis stabilumas (Mathias testu), juosmeninės ir krūtininės stuburo dalies mobilumas (Šobero ir Otto testai), gyvybinė plaučių talpa (GPT), forsuoto iškvėpimo per 1 sek. talpa (FIT₁).

Rezultatai. Analizuojant intervencijos veiksmingumą nustatyta, kad pagerėjo abiejų grupių Mathias testo, Šobero ir Otto testų, GPT ir FIT₁ rodikliai. Palyginus rodiklius tarp grupių, nustatyta, kad antroje grupėje buvo geresni (p<0,05) liemens stabilumo rezultatai. Pirmoje grupėje, buvo geresni (p<0,05) juosmeninės ir krūtininės stuburo dalies paslankumo taip pat GPT ir FIT₁ rodiklių rezultatai.

Išvada. Schroth metodas su ir be kineziologinio teipavimo padidino liemens stabilumo, stuburo mobilumo bei GPT ir FEV1 rodiklius.

Raktažodžiai: stuburo paslankumas, liemens funkcinis stabilumas, gyvybinė plaučių talpa.