KINEZITERAPIJOS POVEIKIS PĖDOS FUNKCIJAI GYDANT DIDŽIOJO PIRŠTO IŠKRYPIMĄ

Asta Samienė, Vaida Berneckė, Aurelija Simavičienė

Abstract


Tyrimo pagrindimas. Pėdos didžiojo piršto iškrypimas yra pėdos deformacija, kurią dažnai lydi
funkcinis neįgalumas ir pėdų skausmas. Negydomas pėdos didžiojo piršto iškrypimas sukelia skausmą, deformuojasi ir kiti pėdos pirštai, pati pėda, sumažėja pėdos funkcionalumas, padidėja kritimo
rizika dėl eisenos nestabilumo (Hart et al., 2008). Norint išvengti chirurginio gydymo ar jį atitolinti
bei pagerinti pėdos funkcionalumą, optimalios šios ligos gydymo paieškos tampa vis aktualesnės.
Vienas iš kompleksinio gydymo būdų yra kineziterapija. Ji turėtų užimti gana svarbią vietą šią
deformaciją gydant kompleksiškai. Kineziterapinio gydymo metu stiprinami raumenys, didinamas
sąnarių judumas, dėl to sumažinamas skausmas, diskomfortas, užkertamas kelias deformacijai progresuoti.
Tikslas – įvertinti kineziterapijos poveikį pėdos funkcijai gydant didžiojo piršto iškrypimą. Šio
tyrimo objektas – pėdos didžiojo piršto iškrypimo laipsnio, pėdos skausmo, raumenų jėgos, krūvio
pasiskirstymo pade, pado svorio centro trajektorijos, pėdos sąlyčio su judėjimo paviršiumi būklės
skirtingose ėjimo ciklo fazėse pokytis po gydymo.
Metodai. Buvo tiriama 12 asmenų (amžiaus vidurkis 39,5 ± 10,5 m.), turinčių pėdos didžiojo
piršto iškrypimo deformaciją. Tiriamieji suskirstyti: į EKT grupę, kuriai buvo taikoma kineziterapija,
fzioterapija ir masažas 5 dienas per savaitę; EO grupę, kuriai buvo taikomos ortopedinės priemonės
nuo 5 iki 8 valandų per parą. Buvo testuojamas ligonių pėdos didžiojo piršto iškrypimo laipsnis,
raumenų jėga, vertinamas skausmo intensyvumas, krūvio pasiskirstymas pade, pado svorio centro
trajektorija, pėdos sąlytis su judėjimo paviršiumi prieš procedūras.
Rezultatai. Išmatavus ir įvertinus pėdos didžiojo piršto šoninio nuokrypio kampo (HVA) ir tarppadikaulinio kampo (IMA) iškrypimo laipsnius prieš poveikio taikymą ir po jo, gauti šie duomenys:
HVA prieš procedūras vidutiniškai – 30,7 ± 6 laipsnių, po procedūrų vidutiniškai 27,5 ± 9,1 laipsnių,
t. y. šis rodiklis vidutiniškai sumažėjo 3,2 ± 2,1 laipsniais (p < 0,05). Vertinant IMA iškrypimo laipsnius, EKT grupėje pastebėti šie rodiklių pokyčiai: IMA kampas vidutiniškai sumažėjo nuo 12,5 ±
2,9 iki 9,2 ± 3,2 laipsnių, t. y. 3,3 ± 0,2 laipsniais (p < 0,05), tuo tarpu EO grupės duomenų pokyčių
neaptikta. Skausmo intensyvumas statistiškai reikšmingai sumažėjo (p < 0,05) abiejose grupėse, visų
testuojamų raumenų jėga didėjo 1–2 balų ribose EKT grupėje, pėdos sąlytis su judėjimo paviršiumi
padidėjo 17% EKT grupėje, EO grupės ligonių šis rodiklis nepakito.
Išvada. Kineziterapijos procedūros teigiamai paveikė pėdos didžiojo piršto iškrypimo laipsnį,
raumenų jėgą, skausmo intensyvumą, krūvio pasiskirstymą pade, pado svorio centro trajektoriją ir
pėdos sąlytį su judėjimo paviršiumi. Tuo tarpu ligonių, avėjusių batus su įdėklais, teigiamai pakito
skausmo intensyvumas.


Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.33607/rmske.v1i12.686

Refbacks

  • There are currently no refbacks.