RANKININKIŲ RANKŲ IR KOJŲ TRAUMŲ PAPLITIMAS, POBŪDIS IR PRIEŽASTYS

Greta Jarmalaitė, Kornelija Jonaitytė, Vilma Dudonienė

Abstract


Tyrimo pagrindimas. Didelio meistriškumo sportininkai neišvengia sportinių traumų. Norint mažinti rankinį žaidžiančių moterų traumų paplitimą, reikia išsiaiškinti, kurios kūno dalys yra dažniausiai traumuojamos ir dėl kokių priežasčių. Tikslas – nustatyti Lietuvos didelio meistriškumo sportininkių, žaidžiančių rankinį, patiriamas traumas, skausmo pobūdį ir priežastis. Metodai. Buvo tiriama 15 Lietuvos didelio meistriškumo rankininkių. Tiriamųjų amžius – 20,4 ± 3,03 m. Jų buvo prašoma užpildyti anketą atsakant į 5 klausimus apie sportininkių traumų paplitimą, lokalizaciją, dažnumą ir pobūdį. Rezultatai. Tiriamosios treniruojasi 6 kartus per savaitę, viena treniruotė trunka ilgiau nei valandą. Per pastarąjį sezoną net 80% tiriamųjų patyrė traumas (67% ūmias, 13% lėtines). Dažniausiai rankininkių patiriama trauma yra raiščio patempimas (46,2%) ar įplyšimas (38,5%), retesnės – raiščio ar raumens nuplyšimas (30,8%), rečiausia – kaulo lūžis (15,4%). Dažniausiai rankininkės susižeidžia pirštus (26%), kelio (20%) ir čiurnos (20%) sąnarius. Alkūnės (9%) ir riešo (7%) traumos pasitaiko rečiau. Rečiausiai traumuojama galva (2%) ir klubo sąnarys (2%). Išvada. Dauguma didelio meistriškumo rankininkių per sezoną patiria nemažai traumų. Dažniausiai traumuojama rankų dalis – pirštai, kojų – čiurna ir kelio sąnarys, o traumos yra ūmios. Raktažodžiai: rankinis, sportininkės, traumos.


Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.33607/rmske.v2i19.757

Refbacks

  • There are currently no refbacks.