Viešųjų erdvių pritaikymas vietos bendruomenės sveikatingumo poreikiams

Santrauka

Remiantis fizinio racionalumo ir lygybės prielaida, taip pat moralinėmis vertybėmis bei gamtos vaidmeniu šiuolaikiniams miestams, keičiasi žmogaus ir valstybės politinė viešosios erdvės samprata, kuri apibrėžiama ne kaip fizinį pavidalą turinti erdvinė visuma, bet kaip abstrakčias bendruomenės vertybes ir ne tik fiziologinius individo poreikius atitinkanti miesto struktūra. Pagrindinis dėmesys kreipiamas į moralinius, socialinius ir kultūrinius dalykus, derinant juos su fiziologiniais individo poreikiais. Tyrimo problema – analizuojant viešųjų erdvių pritaikymą, mokslinių straipsnių apie viešąsias erdves ir jų problemas yra daug, bet šia tematika pateikiama kritika ar diskusijos vyksta viena kryptimi – į viešąsias erdves yra žvelgiama kaip į pavienius objektus, tačiau ne kaip į vieningą, glaudžiai susijusią sistemą. Tyrimo tikslas – įvertinti, kaip  Kauno viešosios erdvės pritaikomos vietos bendruomenės sveikatingumo poreikiams. Tyrimo objektas – viešųjų erdvių pritaikymas vietos bendruomenės sveikatingumo poreikiams. Tyrimas parodė, kad viešųjų erdvių pritaikymas ir prieinamumas vietos bendruomenės sveikatingumo poreikiams tenkinti vis dar išlieka nepakankamas. Viešosios erdvės nepilnai formuojamos laikantis darnumo kriterijų, jos nėra tolygiai paskirstomos ir pritaikomos.

Raktažodžiai: viešoji erdvė, laisvalaikis, bendruomenė, sveikatingumas, pritaikymas.