Organizacijos reputacijos suvokimo ir nustatymo teorinis pagrindimas
Santrauka
Temos aktualumas. Organizacijos reputacija yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių jos ilgalaikę sėkmę ir konkurencingumą rinkoje. Gera reputacija ne tik padeda organizacijai pritraukti naujus klientus ir partnerius, bet ir stiprina vartotojų pasitikėjimą. Paslaugų organizacijos jautrios aplinkos pokyčiams, todėl reputacijos samprata pastaraisiais metais patyrė įvairių pokyčių, susijusių su skandalais, reguliaciniais pažeidimais ir viešąja nuomone. Taigi, svarbu įvertinti, kaip organizacijos reputacija suvokiama vartotojų požiūriu ir kokios priemonės galėtų prisidėti prie jos stiprinimo.
Tyrimo problema. Nors organizacijos reputacija pripažįstama esmine valdymo ir komunikacijos priemone, trūksta bendro teorinio modelio, kuris paaiškintų, kaip įvairios suinteresuotosios šalys suvokia ir nustato organizacijos reputaciją bei kokie kognityviniai ir socialiniai procesai ją lemia.
Praktinė spraga. Nepakanka sisteminio aiškinimo, kaip skirtingos grupės (darbuotojai, klientai, partneriai, visuomenė ir kt.) suvokia ir nustato organizacijos reputaciją ir kaip vertina jos veiklos požymius.
Teorinis kontekstas. Daugelyje disciplinų (viešieji ryšiai, organizacijų elgsena, socialinė psichologija) reputacijos suvokimo ir nustatymo procesai nagrinėjami fragmentiškai, todėl stinga sintezės, kuri leistų sukurti integralų teorinį pagrindą šiam reiškiniui paaiškinti.
Tyrimo tikslas. Sukurti ir išplėtoti teoriją, kuri apibrėžtų organizacijos reputacijos suvokimo ir nustatymo procesus, atskiriant pagrindines sąvokas, mechanizmus ir tarpusavio ryšius.
Struktūrinis tikslas. Ištirti ir išanalizuoti pagrindines reputacijos suvokimo ir nustatymo sąvokas, išskirti jų savybes, apriorinius veiksnius ir padarinius, sukurti integruotą teorinį pagrindą, kuris atspindėtų suinteresuotųjų šalių kognityvinius ir socialinius procesus.
Taikomasis tikslas. Parengti konceptualias gaires tolesniems empirinio tyrimo etapams, leidžiančias tiksliau išmatuoti reputacijos suvokimo ir nustatymo sritis organizacijų tyrimuose.
Tyrimo uždaviniai:
- Apibrėžti organizacijos ir šiuolaikinės organizacijos teorinę sampratą.
- Nustatyti organizacijos reputacijos reikšmę ir jos formavimo įtaką organizacijai.
- Atskleisti organizacijos reputacijos įtakos vartotojų pasitikėjimui organizacija veiksnius.
Metodai. Mokslinės literatūros analizė, sintezė, interpretavimas ir apibendrinimas.
Rezultatai. Organizacija yra struktūra, kurioje žmonės ar žmonių grupės koordinuoja savo veiklą siekdami bendrų tikslų, turėdami aiškią hierarchinę valdymo sistemą ir reglamentuotą veiklą, užtikrinančią veiksmingumą ir kontrolę. Klasikinės organizacijos dažniausiai vadovaujasi tradicine struktūra, kur sprendimai priimami ir įgyvendinami iš viršaus į apačią, tačiau šiuolaikinės organizacijos vis dažniau siekia lankstesnių modelių, kurie leistų greičiau reaguoti į pokyčius ir skatintų inovacijas. Šiuolaikinės organizacijos yra dinamiškos ir geba prisitaikyti prie greitai besikeičiančios aplinkos, integruodamos naujoves ir technologijas į savo veiklą. Jos ne tik reaguoja į rinkos pokyčius, bet ir aktyviai inicijuoja juos, siekdamos konkurencinio pranašumo ir ilgalaikio augimo. Organizacijos reputacija yra dinamiškas ir sudėtingas procesas, kuriam įtaką daro daugelis tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Vidiniai veiksniai, tokie kaip organizacijos kultūra, vertybės ir darbuotojų gerovė, yra pagrindiniai elementai, lemiantys organizacijos reputaciją, tačiau išoriniai veiksniai, tokie kaip rinkos dinamika, socialinė atsakomybė ir inovacijos, taip pat turi reikšmingą įtaką. Veiksmingas reputacijos valdymas apima tiek proaktyvias, tiek reaktyvias strategijas, kurios padeda organizacijai išlaikyti teigiamą įvaizdį ir užsitikrinti ilgalaikį konkurencingumą. Organizacijos reputacija turi didelę įtaką vartotojų pasitikėjimui. Gera reputacija padeda kurti ilgalaikius ryšius su darbuotojais, klientais, investuotojais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Įmonės, kurios veikia skaidriai, elgiasi etiškai ir aktyviai prisideda prie socialinės atsakomybės, dažniau sulaukia teigiamų įvertinimų ir tvirtų santykių su vartotojais. Pasitikėjimas išlieka pagrindiniu veiksniu, lemiančiu ilgalaikę organizacijos sėkmę ir konkurencingumą rinkoje.
Raktiniai žodžiai: reputacija, organizacija, šiuolaikinė organizacija, vartotojas.
Paminėjimai
1. Birškytė, L. (2020). The effects of IRS audit rates on state individual income tax compliance [Nepublikuota magistro baigiamojo darbo medžiaga]. Indiana University.
2. Fombrun, C. J. (1996). Reputation: Realizing value from the corporate image. Harvard Business School Press.
3. Fombrun, C. J., & van Riel, C. B. M. (2004). Fame & fortune: How successful companies build winning reputations. FT press. Corporate Public Affairs, 14(1), 21–22. https://www.accpa.com.au/downloads/2004_1_Article6.pdf
4. Fombrun, C. J., & van Riel, C. B. M. (1997). The reputational landscape. Corporate Reputation Review, 1(1–2), 1–16. https://doi.org/10.1057/palgrave.crr.1540008 DOI: https://doi.org/10.1057/palgrave.crr.1540024
5. Freeman, R. E., & Dmytriyev, S. (2017). Corporate social responsibility and stakeholder theory: Learning from each other. Symphonya. Emerging Issues in Management, (1), 7–15. https://doi.org/10.4468/2017.1.02freeman.dmytriyev DOI: https://doi.org/10.4468/2017.1.02freeman.dmytriyev
6. Fulmer, C. A., & Gelfand, M. J. (2012). At what level (and in whom) we trust: Trust across multiple organizational levels. Journal of Management, 38(4), 1167–1230. https://doi.org/10.1177/0149206312439327 DOI: https://doi.org/10.1177/0149206312439327
7. Ghuslan, M. I., Jaffar, R., Mohd Saleh, N., & Yaacob, M. H. (2021). Corporate governance and corporate reputation: The role of environmental and social reporting quality. Sustainability, 13(18), 10452. https://doi.org/10.3390/su131810452 DOI: https://doi.org/10.3390/su131810452
8. Janinovic, J., Pekovic, S., Vuckovic, D., Djokovic, R., & Peic, M. (2020). Innovative strategies for creating and assessing research quality and societal impact in social sciences and humanities. Interdisciplinary Description of Complex Systems, 18(4), 449–458. https://doi.org/10.7906/indecs.18.4.5 DOI: https://doi.org/10.7906/indecs.18.4.5
9. Jankauskas, P. (2021). Komunikacijos įtaka organizacijos efektyvumui: formalūs ir neformalūs kanalai [Nepublikuota magistro baigiamojo darbo medžiaga]. Mykolo Romerio universitetas.
10. Juščius, V., Šneiderienė, A., & Griauslytė, J. (2020). Assesment of the benefits of corporate social responsibility reports as one of the marketing tools. Regional Formation and Development Studies, 11(3), 88–99. https://doi.org/10.15181/rfds.v11i3.612 DOI: https://doi.org/10.15181/rfds.v11i3.612
11. Kazlauskaitė, R., & Česynienė, R. (2022). Darbo organizavimo principai įmonėse: tradicijos ir pokyčiai [Nepublikuota magistro baigiamojo darbo medžiaga]. Kauno technologijos universitetas.
12. Kim, S. (2019). The process model of Corporate Social Responsibility (CSR) communication: CSR communication and its relationship with corporate reputation, trust, and corporate citizenship. Journal of Business Ethics, 154(4), 1143–1159. https://doi.org/10.1007/s10551-017-3433-6 DOI: https://doi.org/10.1007/s10551-017-3433-6
13. Lai, C. S., Chiu, C. J., Yang, C. F., & Pai, D. C. (2010). The effects of corporate social responsibility on brand performance: The mediating effect of industrial brand equity and corporate reputation. Journal of Business Ethics, 95(3), 457–469. https://doi.org/10.1007/s10551-010-0433-1 DOI: https://doi.org/10.1007/s10551-010-0433-1
14. Li, S., Spry, L., & Woodall, T. (2020). Corporate social responsibility and corporate reputation: A bibliometric analysis. Journal of Construction Materials, 2(3), 1041–1045. https://doi.org/10.36756/JCM.v2.3.2 DOI: https://doi.org/10.36756/JCM.v2.3.2
15. Meissner, J. O., Heike, M., & Sigrist, D. (2024). Modern organizational concepts. In Organizational design in a complex and unstable world: Introduction to models and concepts and their application (pp. 51–70). Springer Fachmedien Wiesbaden. https://doi.org/10.1007/978-3-658-45022-9_4 DOI: https://doi.org/10.1007/978-3-658-45022-9_4
16. Petrauskas, A. (2023). Organizacijų valdymas ir strateginiai sprendimai [Nepublikuota magistro baigiamojo darbo medžiaga]. Vilniaus universitetas.
17. Popovic, S., Bjelica, D., Zarubica, M., Pekovic, S., & Matic, R. (2021). Attitudes of sport organization officials toward links between the sports sector, sports industry, and knowledge organizations with innovations in Montenegrin sport. Sport Mont, 19(2), 95–100. https://doi.org/10.26773/smj.210619 DOI: https://doi.org/10.26773/smj.210619
18. Roberts, P. W., & Dowling, G. R. (2020). Corporate reputation and sustained superior performance. Strategic Management Journal, 41(2), 287–305. https://doi.org/10.1002/smj.274 DOI: https://doi.org/10.1002/smj.274
19. Stankevičienė, A. (2020). Organizacijos kultūros reikšmė darbuotojų įsitraukimui ir veiklos rezultatams [Nepublikuota magistro baigiamojo darbo medžiaga]. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
20. Tranfield, D., Denyer, D., & Smart, P. (2003). Towards a methodology for developing evidence‐informed management knowledge by means of systematic review. British Journal of Management, 14(3), 207–222. https://doi.org/10.1111/1467-8551.00375 DOI: https://doi.org/10.1111/1467-8551.00375
21. Tushman, M. L., & O’Reilly, C. A. (2013). Organizational ambidexterity: Past, present, and future. Academy of Management Perspectives, 27(4), 324–338. https://doi.org/10.5465/amp.2013.0025 DOI: https://doi.org/10.5465/amp.2013.0025
22. Ulanavičiūtė, Ž. (2021). IT sektoriaus darbdavių korporatyvinės reputacijos formavimo sprendimai [Magistro baigiamasis darbas]. Vilniaus universitetas.
23. Van Riel, C. B., & Fombrun, C. J. (2020). Essentials of corporate communication: Implementing practices for effective reputation management. Routledge. https://doi.org/10.4324/9780203390931 DOI: https://doi.org/10.4324/9780203390931
24. Vasiliauskas, T. (2021). Lankstumas organizacijose: privalumai ir iššūkiai [Nepublikuota magistro darbo medžiaga]. Vytauto Didžiojo universitetas.
25. Webster, J., & Watson, R. T. (2002). Analyzing the past to prepare for the future: Writing a literature review. MIS Quarterly, 26(2), xiii–xxiii. https://www.jstor.org/stable/4132319 DOI: https://doi.org/10.2307/4132319
26. Whittemore, R., & Knafl, K. (2005). The integrative review: Updated methodology. Journal of Advanced Nursing, 52(5), 546–553. https://doi.org/10.1111/j.1365-2648.2005.03621.x DOI: https://doi.org/10.1111/j.1365-2648.2005.03621.x
27. Wimmer, K. (2021). Holacracy – Die hierarchie der kreise ein organisationsmodell ohne chefs? https://www.wimmer-partner.at/pdf.dateien/holacracy.pdf
28. Xuetong, W., Hussain, M., Rasool, S. F., & Mohelska, H. (2024). Impact of corporate social responsibility on sustainable competitive advantages: The mediating role of corporate reputation. Environmental Science and Pollution Research, 31(34), 46207–46220. https://doi.org/10.1007/s11356-023-28192-7 DOI: https://doi.org/10.1007/s11356-023-28192-7
29. Zakarevičius, P. (2012). Modernios organizacijos bruožai. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, (64), 135–145. https://doi.org/10.7220/MOSR.1392.1142.2012.64.9 DOI: https://doi.org/10.7220/MOSR.1392.1142.2012.64.9
30. Žemgulytė, A. (2023). Sąsajos tarp vartotojo pasitikėjimo organizacija, socialinės atsakomybės priemonių ir organizacijos produkto kokybės vertinimas [Daktaro disertacija]. Vilniaus universitetas.
Downloads
Publikuota
Numeris
Skyrius
Licencija
Copyright (c) 2025 Autorius(iai). Publikavo Lietuvos sporto universitetas.
Darbas licencijuotas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.
