Socialinės atsakomybės veiklų įgyvendinimas sporto organizacijose
Santrauka
Straipsnio aktualumas ir naujumas. Sporto organizacijos vis dažniau susiduria su didėjančiais visuomenės, rėmėjų ir vietos bendruomenių lūkesčiais prisidėti prie socialinių bei aplinkosauginių problemų sprendimo. Fanai ypač vertina įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) (angl. corporate social responsibility, CSR) iniciatyvas kaip svarbią tapatybės ir lojalumo formavimo dalį (Tavares et al., 2023). Be to, ĮSA veiklos stiprina sporto organizacijų finansinį stabilumą bei gerina suinteresuotųjų šalių pasitenkinimą, kas patvirtina jų strateginę vertę darnaus vystymosi kontekste (Chen, 2025). Galiausiai, tarptautiniai standartai ir nacionalinės sporto strategijos reikalauja didesnio skaidrumo ir atsakomybės: ĮSA tampa ne tik reputacijos palaikymo priemone, bet ir būtinąja organizacijos veiklos filosofijos dalimi. Nors pasaulinėje literatūroje siūlomi visapusiški ĮSA modeliai (pvz., Yang et al., 2024), regioniniame kontekste – ypač Lietuvoje ir panašiose rinkose – trūksta empirinių studijų, kuriose būtų nagrinėjamas realus ĮSA iniciatyvų įgyvendinimas kasdienėje praktikoje. Be to, dauguma tyrimų apsiriboja deklaracijomis ar retrospektyviomis ataskaitomis, netaikant kokybinės grindžiamosios teorijos, kurios esmė yra išvesti („pamatuoti“) teoriją tiesiogiai iš surinktų duomenų, o ne iš anksto taikyti jau turimą teorinį modelį. Modeliai, išskiriantys švietimo, sveikatos, komunikacijos ir ekologinės atsakomybės sritis (Zargar & Rynne, 2023), dar nebuvo praktiškai pritaikyti Lietuvos ar Baltijos šalių sporto organizacijose. Todėl tikimasi, kad šis tyrimas, orientuotas į socialinės atsakomybės (SA) (angl. social responsibility, SR) veiklų diegimą ir vertinimą, užpildys aiškią mokslo spragą bei suteiks praktikams konkrečias gaires, kaip veiksmingai integruoti ĮSA veiklas į savo strateginį valdymą. Nepaisant didėjančio dėmesio šiai temai pasauliniu mastu, Lietuvoje (ar šiame regione) trūksta empirinių tyrimų, atskleidžiančių realią sporto organizacijų praktiką, veiklų turinį, jų įgyvendinimo sunkumus bei poveikį. Ši tema lieka nepakankamai ištirta vietos ir nacionaliniu lygiu.
Tyrimo problema. Ar SA veiklų įgyvendinimas turi poveikį darbuotojams sporto organizacijoje?
Tyrimo objektas. SA veiklų įgyvendinimas.
Tyrimo tikslas. Ištirti, kaip SA veiklos įgyvendinamos sporto organizacijose ir kokią reikšmę jos turi organizacijos veiklai bei suinteresuotosioms šalims.
Uždaviniai:
- Atskleisti SA sampratą.
- Aptarti SA veiklų turinį sporto organizacijoje.
Tyrimo metodai:
- Mokslinės literatūros analizė.
- Statistinių duomenų analizė.
- Anketinė apklausa.
Rezultatai. SA samprata sporto organizacijoje išsiplėtė nuo tradicinės labdara paremtos veiklos iki kompleksinio strateginio požiūrio, apimančio tiek išorinę, tiek vidinę atsakomybę. Šiuolaikinė SA orientuojama ne tik į socialinius projektus ar aplinkosaugą, bet ir į darbuotojų gerovę, emocinę būseną, lygias galimybes, darbo ir gyvenimo pusiausvyrą bei komandinės kultūros stiprinimą. Šie aspektai tampa svarbia organizacijos strategijos dalimi, ypač sporto sektoriuje, kuriame darbuotojai patiria didesnį emocinį ir fizinį krūvį. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad SA veiklų integravimas į organizacijos valdymą padeda sukurti tvaresnę, konkurencingesnę ir etiškesnę organizaciją, o SA turinys nuolat plečiamas, reaguojant į darbuotojų ir visuomenės lūkesčius. Darbuotojų gerovė yra daugialypis reiškinys, apimantis fizinę, psichologinę, socialinę ir profesinę savijautą. Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog sporto sektoriuje ypač svarbios tokios sritys kaip emocinė sveikata, darbo ir gyvenimo balansas, karjeros galimybės ir saugi darbo aplinka. Psichologinis kapitalas, vadovų palaikymas bei organizacijos atstovų įsitraukimas į sprendimų priėmimą stiprina darbuotojų pasitenkinimą, motyvaciją ir lojalumą organizacijai.
Raktiniai žodžiai: socialinė atsakomybė, darbo aplinka, darbuotojai, sporto organizacija.
Paminėjimai
1. Andriukaitienė, R., Cherep, A., & Paukštys, M. (2025). Socially responsible behaviour of tourism businesses in the provision of accommodation services. In Walter Leal Filho, Larbi Safaa, Dalia Perkumienė & Maria Alzira Pimenta Dinis (Eds.), Tourism and heritage: Shaping sustainable and innovative futures. World Sustainability Series. https://doi.org/10.1007/978-3-031-81485-3_6 DOI: https://doi.org/10.1007/978-3-031-81485-3_6
2. Asante Boadi, E., He, Z., Bosompem, J., Opata, C. N., & Boadi, E. K. (2020). Employees’ perception of corporate social responsibility (CSR) and its effects on internal outcomes. The Service Industries Journal, 40(9–10), 611–632. https://doi.org/10.1080/02642069.2019.1606906 DOI: https://doi.org/10.1080/02642069.2019.1606906
3. Babiak, K., & Wolfe, R. (2009). Determinants of corporate social responsibility in professional sport: Internal and external factors. Journal of Sport Management, 23(6), 717–742. DOI: https://doi.org/10.1123/jsm.23.6.717
4. Bauman, C. W., & Skitka, L. J. (2012). Corporate social responsibility as a source of employee satisfaction. Research in Organizational Behavior, 32, 63–86. http://dx.doi.org/10.1016/j.riob.2012.11.002 DOI: https://doi.org/10.1016/j.riob.2012.11.002
5. Boynton, P. M. (2004). Administering, analysing, and reporting your questionnaire. BMJ, 328(7452), 1372–1375. https://doi.org/10.1136/bmj.328.7452.1372 DOI: https://doi.org/10.1136/bmj.328.7452.1372
6. Breitbarth, T., & Harris, P. (2008). The role of corporate social responsibility in the football business: Towards the development of a conceptual model. European Sport Management Quarterly, 8(2), 179–206. https://doi.org/10.1080/16184740802024484 DOI: https://doi.org/10.1080/16184740802024484
7. Carroll, A. B. (1991). The pyramid of corporate social responsibility: Toward the moral management of organisational stakeholders. Business Horizons, 34(4), 39–48. https://doi.org/10.1016/0007-6813(91)90005-G DOI: https://doi.org/10.1016/0007-6813(91)90005-G
8. Chen, T. C. (2025). Role of corporate social responsibility in the financial sustainability of sport organisations. Journal of Sport and Social Issues, 49(2–3), 01937235251316639. https://doi.org/10.1177/01937235251316639 DOI: https://doi.org/10.1177/01937235251316639
9. Decuypere, A., & Schaufeli, W. (2020). Leadership and work engagement: Exploring explanatory mechanisms. German Journal of Human Resource Management, 34(1), 69–95. https://doi.org/10.1177/2397002219892197 DOI: https://doi.org/10.1177/2397002219892197
10. El Akremi, A., Gond, J. P., Swaen, V., De Roeck, K., & Igalens, J. (2018). How do employees perceive corporate responsibility? Development and validation of a multidimensional corporate stakeholder responsibility scale. Journal of Management, 44(2), 619–657. https://doi.org/10.1177/0149206315569311 DOI: https://doi.org/10.1177/0149206315569311
11. Faeq, D. K., Ali, B. J., & Akoi, S. (2022). The impact of people related TQM and CSR on employees job satisfaction. UKH Journal of Social Sciences, 6(1), 1–9. DOI: https://doi.org/10.25079/ukhjss.v6n1y2022.pp1-9
12. George, G., & Schillebeeckx, S. J. (2022). Digital transformation, sustainability, and purpose in the multinational enterprise. Journal of World Business, 57(3), 101326. https://doi.org/10.1016/j.jwb.2022.101326 DOI: https://doi.org/10.1016/j.jwb.2022.101326
13. Glavas, A. (2016). Corporate social responsibility and organisational psychology: An integrative review. Frontiers in Psychology, 7, 144. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2016.00144 DOI: https://doi.org/10.3389/fpsyg.2016.00144
14. Jamali, D., & Karam, C. (2018). Corporate social responsibility in developing countries as an emerging field of study. International Journal of Management Reviews, 20(1), 32–61. https://doi.org/10.1111/ijmr.12112 DOI: https://doi.org/10.1111/ijmr.12112
15. Khattak, S. R., Nouman, M., Fayaz, M., Cismaș, L. M., Negruț, L., Negruț, C. V., & Salem, S. (2021). Corporate social responsibility and employee green behavior in the hospitality industry: A cross-country study. Sustainability, 13(19), 10534. https://doi.org/10.3390/su131910534 DOI: https://doi.org/10.3390/su131910534
16. Kolyperas, D., Anagnostopoulos, C., Chadwick, S., & Sparks, L. (2016). Applying a communicating vessels framework to CSR value co-creation: Empirical evidence from professional team sport organisations. Journal of Sport Management, 30(6), 702–719. https://doi.org/10.1123/jsm.2016-0032 DOI: https://doi.org/10.1123/jsm.2016-0032
17. Rodríguez-Sánchez, J. L., González-Torres, T., Montero-Navarro, A., & Gallego-Losada, R. (2020). Investing time and resources for work–life balance: The effect on talent retention. International Journal of Environmental Research and Public Health, 17(6), 1920. https://doi.org/10.3390/ijerph17061920 DOI: https://doi.org/10.3390/ijerph17061920
18. Šíma, J., Čáslavová, E., & Crossan, W. (2020). Using an enhanced SERVQUAL approach to assess service quality in Czech fitness centers. Auc Kinanthropologica, 56(2), 143–159. https://doi.org/10.14712/23366052.2020.14 DOI: https://doi.org/10.14712/23366052.2020.14
19. Tavares, A., Silva, M. J., & Johnson, P. L. (2023). Corporate social responsibility of sport clubs: What do supporters think? Social Business. Advance online publication. https://doi.org/10.1108/SBM-03-2023-0030 DOI: https://doi.org/10.1108/SBM-03-2023-0030
20. Visser, W. (2011). The age of responsibility: CSR 2.0 and the new DNA of business. Journal of Business Systems, Governance and Ethics, 5(3), 7–2. DOI: https://doi.org/10.15209/jbsge.v5i3.185
21. Walzel, S., Robertson, J., & Anagnostopoulos, C. (2018). Corporate social responsibility in professional team sport organisations: An integrative review. Journal of Sport Management, 32(6), 511–530. https://doi.org/10.1123/jsm.2017-0227 DOI: https://doi.org/10.1123/jsm.2017-0227
22. Widawska-Stanisz, A. (2024). Corporate social responsibility, work-life balance and well-being–the employee perspective. Scientific Papers of Silesian University of Technology Organization and Management Series, (209), 473–487. https://doi.org/10.29119/1641-3466.2024.209.28 DOI: https://doi.org/10.29119/1641-3466.2024.209.28
23. Yang, X., Lu, H., Cai, J., & Zhang, S. (2024). Constructing a social responsibility system for professional sport clubs based on the perspective of China. Business Ethics, the Environment & Responsibility. https://doi.org/10.1111/beer.12664 DOI: https://doi.org/10.1111/beer.12664
24. Zargar, T. A., & Rynne, S. (2023). The corporate social responsibility sport model: Grounded theory approach. Sport Management Review. Advance online publication. https://doi.org/10.1177/21582440231192113 DOI: https://doi.org/10.1177/21582440231192113
Downloads
Publikuota
Numeris
Skyrius
Licencija
Copyright (c) 2025 Autorius(iai). Publikavo Lietuvos sporto universitetas.
Darbas licencijuotas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.
