Lygumų slidinėjimas kaip paauglių fizinio aktyvumo ir sveikatos ugdymo veiksnys: teorinis aspektas
Santrauka
Aktualumas ir naujumas. Sparčiai kintanti socialinė ir technologinė aplinka turi reikšmingą poveikį jaunosios kartos gyvensenai bei fiziniam aktyvumui. Moksliniai tyrimai rodo, kad paauglių judėjimo trūkumas tampa vis aktualesne visuomenės sveikatos problema, kuri susijusi su mažėjančiu fiziniu pajėgumu, antsvoriu, psichologiniais sunkumais bei motyvacijos dalyvauti aktyviose veiklose stoka (Ostermeier et al., 2024; World Health Organization, 2021). Žiemos laikotarpiu fizinio aktyvumo galimybių natūralioje aplinkoje gerokai sumažėja, todėl būtina skatinti žiemos sporto formas, tokias kaip lygumų slidinėjimas, kurios gali padėti išlaikyti ir stiprinti jaunimo sveikatą bei motyvaciją judėti (Babaei-Zarch et al., 2024). Nors lygumų slidinėjimas turi akivaizdžių fiziologinių ir psichologinių privalumų, šio sporto poveikis paauglių sveikatai ir fiziniam aktyvumui dar nepakankamai ištirtas, ypač Lietuvoje. Todėl aktualu sistemingai analizuoti lygumų slidinėjimo įtaką paauglių sveikatos stiprinimui ir ugdymui (Hoffman & Clifford, 1992).
Lygumų slidinėjimas – viso kūno treniruotė, kurioje derinama ištvermė, koordinacija, kvėpavimo ir širdies ir kraujagyslių sistemų stiprinimas. Šis sportas gali tapti ne tik veiksminga sveikatinimo priemone, bet ir motyvacijos ugdymo įrankiu paaugliams, skatinant juos pažinti judėjimo džiaugsmą, patirti bendrystę bei ugdyti atsakomybę už savo sveikatą.
Mokslinė problema. Nors fizinio aktyvumo svarba paauglių sveikatai gerai žinoma, pastaruoju metu vis dažniau konstatuojama jo stoka, kas neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Nepaisant to, kad fizinio aktyvumo ugdymas tarp paauglių plačiai pripažintas kaip svarbi sveikatos stiprinimo priemonė, žiemos sezonu fizinio aktyvumo lygis žymiai sumažėja dėl ribotų galimybių lauke užsiimti sportu (Ostermeier et al., 2024). Todėl ypač žiemos laikotarpiu, kai galimybių užsiimti aktyvia veikla natūralioje aplinkoje sumažėja, paaugliai tampa mažiau aktyvūs.
Lygumų slidinėjimas yra kompleksinė fizinio aktyvumo forma, kuri gali veiksmingai skatinti paauglių fizinę ir psichinę sveikatą, tačiau trūksta teorinių ir empirinių tyrimų, išsamiai nagrinėjančių šios sporto šakos naudą ir integravimo į ugdymo procesą galimybes (Hoffman & Clifford, 1992; Babaei-Zarch et al., 2024). Dėl to kyla būtinybė išsamiau išanalizuoti lygumų slidinėjimo poveikį paauglių fizinio aktyvumo stiprinimui ir motyvacijai, taip pat įvertinti jo taikymo galimybes švietimo sistemoje.
Tyrimo objektas. Paauglių (14–16 metų) fizinio aktyvumo ir sveikatos stiprinimo procesai, susiję su lygumų slidinėjimo praktika.
Straipsnio tikslas – atskleisti lygumų slidinėjimo svarbą 14–16 metų paauglių sveikatai ir fiziniam aktyvumui. Analizuojami fiziologiniai, psichologiniai ir ugdymo aspektai, pabrėžiama šios veiklos įtraukimo į bendrąjį ugdymo procesą reikšmė.
Metodai: 1. mokslinės literatūros analizė ir tyrimas; 2. duomenų analizė, apdorojimas.
Rezultatai. Žiemos sezonas labai mažina paauglių fizinio aktyvumo lygį, nes galimybės užsiimti lauko veikla natūralioje aplinkoje tampa ribotos. Lygumų slidinėjimas, kaip žiemos sporto šaka, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, leidžiantį išlaikyti ir skatinti paauglių fizinį aktyvumą bei sveikatą žiemos mėnesiais. Skatinant šią veiklą, mažėja žiemos laikotarpio neaktyvumo poveikis, kuris gali sukelti fizinio pajėgumo mažėjimą, antsvorį ir psichologinius sunkumus. Todėl žiemos fizinio aktyvumo skatinimas per lygumų slidinėjimą yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti nuoseklų fizinio aktyvumo palaikymą visus metus.
Raktiniai žodžiai: lygumų slidinėjimas, fizinis aktyvumas, sveikata, paaugliai, ugdymas, motyvacija, žiemos sportas.
Paminėjimai
1. Babaei-Zarch, G., Bagherzade, F., Moghadam Zade, A., Gharayagh Zandi, H., & Mahmoudi, A. (2024). Identifying factors influencing the adherence to sports activities of teenagers: A qualitative study. Sport Psychology Studies, 13(49), 109–132. https://spsyj.ssrc.ac.ir/article_4371_e040000ed71041db62555218eee5901a.pdf?lang=en
2. Best, J. R. (2010). Effects of physical activity on children’s executive function: Contributions of experimental research on aerobic exercise. Developmental Review, 30(4), 331–351. http://doi.org/10.1016/j.dr.2010.08.001
3. Biddle, S. J. H., & Asare, M. (2011). Physical activity and mental health in children and adolescents: A review of reviews. British Journal of Sports Medicine, 45, 886–895. http://doi.org/10.1136/bjsports-2011-090185
4. Boushel, R., Gnaiger, E., Calbet, J. A., Gonzalez-Alonso, J., Wright-Paradis, C., Sondergaard, H., Ara, I., Helge, J. W., & Saltin, B. (2011). Muscle mitochondrial capacity exceeds maximal oxygen delivery in humans. Mitochondrion, 11(2), 303–307. https://doi.org/10.1016/j.mito.2010.12.006
5. Creswell, J. W., & Creswell, J. D. (2017). Research design: Qualitative, quantitative, and mixed methods approaches. Sage publications.
6. Deci, E. L., & Ryan, R. M. (2000). The “what” and “why” of goal pursuits: Human needs and the self-determination of behavior. Psychological Inquiry, 11(4), 227–268. https://doi.org/10.1207/S15327965PLI1104_01
7. Dobbins, M., Husson, H., DeCorby, K., & LaRocca, R. L. (2013). School‐based physical activity programs for promoting physical activity and fitness in children and adolescents aged 6 to 18. Cochrane Database of Systematic Reviews, (2). https://doi.org/10.1002/14651858.CD007651.pub2
8. Edeirs, Dž. (2007). Līderība un motivācija [Leadership and motivation]. Lietišķās informācijas dienests.
9. Ekeland, E., Heian, F., Hagen, K., & Coren, E. (2005). Can exercise improve self esteem in children and young people? A systematic review of randomised controlled trials. British Journal of Sports Medicine, 39(11), 792. http://doi.org/10.1136/bjsm.2004.017707
10. Erikson, E. H. (1968). On the nature of psycho-historical evidence: In search of Gandhi. Daedalus, 695–730. https://www.jstor.org/stable/20023839
11. Grants, J. (2007). Mācīsimies slēpot! (p. 178). RaKa.
12. Hawthorne, J., & Lasonen-Aarnio, M. (2021). Not so phenomenal! Philosophical Review, 130(1), 1–43. https://doi.org/10.1215/00318108-8699669
13. Hoffman, M. D., & Clifford, P. S. (1992). Physiological aspects of competitive cross‐country skiing. Journal of Sports Sciences, 10(1), 3–27. http://doi.org/10.1080/02640419208729903
14. Immere, I., & Jansone, R. (2005). Veselīga dzīvesveida un fiziskās sagatavotības savstarpējā sakarība pusaudžu vecumā (pp. 43–49). In Society, integration, education: Proceedings of the international conference (2025, February 25–26). Rezekne Higher Education Institution.
15. Irwin-Rogers, K. (2019). Illicit drug markets, consumer capitalism and the rise of social media: A toxic trap for young people. Critical Criminology, 27(4), 591–610. https://doi.org/10.1007/s10612-019-09476-2
16. Janssen, I., & LeBlanc, A. G. (2010). Systematic review of the health benefits of physical activity and fitness in school-aged children and youth. International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity, 7, 1–16. https://doi.org/10.1186/1479-5868-7-40
17. Kravalis, I. (2009). Studentu vispusīgās fiziskās sagatavošanas pilnveide dienestam policijā [Doctoral thesis]. Latvian Academy of Sport Education. https://www.lspa.lv/files/research/theses/I.Kravalis/Promocijas_darbs.pdf
18. Kustību Prieks. (n.d.). Slēpošana [Blog post]. In Kustību Prieks. Retrieved June 26, 2025, from https://kustibuprieks.wordpress.com/sleposana/
19. Laukkanen, J. A., Kunutsor, S. K., Ozemek, C., Mäkikallio, T., Lee, D. C., Wisloff, U., & Lavie, C. J. (2019). Cross-country skiing and running’s association with cardiovascular events and all-cause mortality: A review of the evidence. Progress in Cardiovascular Diseases, 62(6), 505–514. https://doi.org/10.1016/j.pcad.2019.09.001
20. Lazauskas, A. (2018). Daugiamečio sportininkų rengimo edukaciniai veiksniai (Daktaro disertacija, Lietuvos sporto universitetas). https://www.lituanistika.lt/content/77420
21. Malina, R. M., Eisenmann, J. C., Cumming, S. P., Ribeiro, B., & Aroso, J. (2004). Maturity-associated variation in the growth and functional capacities of youth football (soccer) players 13–15 years. European Journal of Applied Physiology, 91, 555–562. https://doi.org/10.1007/s00421-003-0995-z
22. Mitchell, C., & Larry, S. (2021). Learning about organizational learning. In Organizational learning in schools (pp. 177–199). Taylor & Francis. https://www.taylorfrancis.com/chapters/edit/10.1201/9781003077459-10/learning-organizational-learning-coral-mitchell-sackney-larry
23. Olivier, K. (2017). 7 secrets to motivating teenagers. WorksheetCloud. https://www.worksheetcloud.com/blog/7-secrets-to-motivating-teenagers/
24. Osovskis, M. (2019). Mareks Osovskis: Slēposim! https://arsts.lv/jaunumi/mareks-osovskis-sleposim
25. Ostermeier, E., Gilliland, J., Irwin, J. D., Seabrook, J. A., & Tucker, P. (2024). Developing community-based physical activity interventions and recreational programming for children in rural and smaller urban centres: A qualitative exploration of service provider and parent experiences. BMC Health Services Research, 24(1), 1017. https://doi.org/10.1186/s12913-024-11418-w
26. Pate, R. R., & O’Neill, J. R. (2008). Summary of the American Heart Association scientific statement: Promoting physical activity in children and youth: A leadership role for schools. Journal of Cardiovascular System, 23(1), 44–49. https://doi.org/10.1097/01.JCN.0000305056.96247.bb
27. Pretty, J., Peacock, J., Sellens, M., & Griffin, M. (2005). The mental and physical health outcomes of green exercise. International Journal of Environmental Health Research, 15(5), 319–337. https://doi.org/10.1080/09603120500155963
28. Reņģe, V. (2007). Mûsdienu organizâciju psiholoìija [Contemporary organization psychology] (p. 215). Zvaigzne ABC.
29. Ryan, R. M., & La Guardia, J. G. (2000). What is being optimized? Self-determination theory and basic psychological needs. In S. H. Qualls & N. Abeles (Eds.), Psychology and the aging revolution: How we adapt to longer life (pp. 145–172). American Psychological Association. https://doi.org/10.1037/10363-008
30. Saeima. (2022, November 4). Pašvaldību likums (OP 2022/215.1). https://likumi.lv/ta/id/336956-pasvaldibu-likums
31. Salmon, J., & Timperio, A. (2007). Prevalence, trends and environmental influences on child and youth physical activity. Medicine and Sport Science, 50(R), 183–199. https://doi.org/10.1159/000101391
32. Shinkle, J., Nesser, T. W., Demchak, T. J., & McMannus, D. M. (2012). Effect of core strength on the measure of power in the extremities. The Journal of Strength & Conditioning Research, 26(2), 373–380. https://doi.org/10.1519/JSC.0b013e31822600e5
33. Spranger, E. (1928). Types of men: The psychology and ethics of personality (P. J. W. Pigors, Trans.). G. E. Stechert & Co. (Original work published 1914)
34. Stöggl, T. L., & Müller, E. (2009). Kinematic determinants and physiological response of cross-country skiing at maximal speed. Medicine and Science in Sports and Exercise, 41(7), 1476–1487. https://doi.org/10.1249/mss.0b013e31819b0516
35. Stöggl, T., & Holmberg, H. C. (2022). A systematic review of the effects of strength and power training on performance in cross-country skiers. Journal of Sports Science & Medicine, 21(4), 555. https://doi.org/10.52082/jssm.2022.555
36. Tagliaferri, C., Wittrant, Y., Davicco, M. J., Walrand, S., & Coxam, V. (2015). Muscle and bone, two interconnected tissues. Ageing Research Reviews, 21, 55–70. https://doi.org/10.1016/j.arr.2015.03.002
37. Targamadzė, V., & Rakauskienė, V. (2007). V–XII klasių mokinių mokymosi motyvacijos edukacinių veiksnių modeliavimo eskizas. Social Education/Socialinis ugdymas, 4(15). https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/ee8c3d21-ad7f-4e7b-884a-89653f7422db/content
38. Veselības ministrija. (2020). Fiziskās aktivitātes veicinošas vides pētījums izglītības iestādēs: 3. nodevums: Gala ziņojums. Fiziskās aktivitātes veicinošas vides pētījums izglītības iestādēs ESF projekta “Kompleksi veselības veicināšanas un slimību profilakses pasākumi” ietvaros (identifikācijas Nr.9.2.4.1/16/I/001). https://esparveselibu.lv/sites/default/files/2020-04/Fizisk%C4%81s%20aktivit%C4%81tes%20veicino%C5%A1as%20vides%20p%C4%93t%C4%ABjums.pdf
39. Vesterinen, V., Mikkola, J., Nummela, A., Hynynen, E., & Hakkinen, K. (2009) Fatigue in a simulated cross-country skiing sprint competition. Journal of Sports Science, 27, 1069–1077. https://doi.org/10.1080/02640410903081860
40. Weiss, M. R., & Wiese-Bjornstal, D. M. (2009). Promoting positive youth development through physical activity. President’s Council on Physical Fitness and Sports: Research Digest, 10(3). https://www.researchgate.net/publication/341219931_Promoting_positive_youth_development_through_physical_activity
41. World Health Organization. (2021). Physical activity fact sheet. https://iris.who.int/handle/10665/346252
42. Word Health Organization. (n.d.). Constitution of the World Health Organization. https://apps.who.int/gb/bd/PDF/bd47/EN/constitution-en.pdf?ua=1
Downloads
Publikuota
Numeris
Skyrius
Licencija
Copyright (c) 2025 Autorius(iai). Publikavo Lietuvos sporto universitetas.
Darbas licencijuotas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.
