Sportininkų emocinio intelekto ir sportinės motyvacijos sąsajos

Santrauka

Sportininkų motyvacija yra dinamiškas konstruktas, todėl gali kisti, veikiant įvairiems veiksniams. Pavyzdžiui, malonumo patyrimas, džiaugsmas, varžymasis, atitinkami lūkesčiai gali būti motyvuojantys veiksniai sportuoti ir siekti aukštų rezultatų (de Franco Tobar, Meurer, & Benedetti, 2013). Tačiau didelį vaidmenį vaidina ir emocinis intelektas (EI), kadangi sportuodami   ir dalyvaudami varžybose sportininkai patiria tiek teigiamas, tiek ir neigiamas emocijas, kuomet susiduria su laimėjimais, stresu ar varžybų įtampa, ir tai būdinga tiek jaunimo (McCarthy, Allen, & Jones, 2013), tiek ir suaugusiųjų sporte (Campo, Martinent, Pellet et al., 2018). Sportininkų EI gali reikštis ir nesugebėjimu tinkamai reikšti bei valdyti emocijas (pvz., nežaboto pykčio, agresijos), ypač varžybų situacijose, ir tai negatyviai gali paveikti tiek sporto rezultatus, tiek ir pasitraukimą iš sportinės veiklos. Tuo tarpu      gebėjimas suprasti bei efektyviai valdyti emocijas gali veikti tiek tarpusavio santykius komandoje, tiek geresnius sporto rezultatus ir stiprinti motyvaciją sportuoti (Ramajayam, 2017). Taigi, iškeltas tyrimo tikslas – atskleisti sportininkų emocinio intelekto ir sportinės motyvacijos sąsajas. Tyrime apklausti 245 suaugę sportininkai, sportuojantys komandinėse sporto šakose. Tarp jų buvo 109 vyrai ir 136 moterys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 21,8 ± 3,09 metų. Tiriamųjų emocinis intelektas buvo tiriamas naudojant Schutte emocinio intelekto skale (angl. „Schutte Emotional Intelligence Scale“, Schutte et al., 1998). Tiriant sportinę motyvaciją buvo naudojama Sporto motyvacijos skalė II (angl. „The sport motivation scale II“, Pelletier et al., 2013). Taip pat pateikti sociodemografiniai klausimai apie tiriamųjų amžių, lytį, atstovaujamą sporto šaką. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų, tiriamieji pasirinkti      naudojantis patogiuoju atrankos būdu. Rezultatams analizuoti taikytas statistinis duomenų apdorojimas.

     Nustatyta, kad tirtų sportininkų emocinis intelektas yra aukštesnis nei vidutinis. Gauta, kad sportininkai labiausiai pasižymi integruota motyvacija, o mažiausiai jiems būdinga amotyvacija. Moterims, lyginant vyrais, labiau būdingas aukštesnis EI. Sportininkės  geriau nei vyrai  vertina gebėjimą valdyti savo ir kitų emocijas      bei jas suvokti. Vyrams statistiškai reikšmingai labiau nei moterims  išreikšti visi sportinės motyvacijos tipai, išskyrus perkeltą motyvaciją. Nustatyta, kad tiriamųjų bendras EI ir EI dimensijos statistiškai reikšmingai susiję su vidine, introjekcine, sutapatinta ir perkelta motyvacijomis. Savo emocijų valdymas ir jų suvokimas atvirkštiniais ryšiais susiję su amotyvacija.

Raktiniai žodžiai: emocinis intelektas, sportinė motyvacija, sportininkai.