Virtualios realybės taikymas Lietuvos muziejuose

Santrauka

Tyrimo aktualumas ir naujumas. XXI amžiuje vis tobulėjančios technologijos ir su tuo susijęs kitų paslaugų tobulėjimas skatino modernizuoti visų organizacijų procesus. Ne išimtis ir muziejai (Šimanskienė, Valiušienė, Sloka, 2017). Šį spartų šuolį per pastaruosius metus paskatino prasidėjusi ir sparčiai įsibėgėjusi COVID-19 pandemija, dėl kurios buvo nustatyta daug draudimų ir apribojimų. Pandemija privertė žmoniją plėsti akiratį ar net pakeisti savo interesus. Muziejai pradėjo rengti virtualias parodas, vaizdo istorijas apie kūrinius ir ekspozicijas arba kurti informacinius biuletenius, kuriuose buvo supakuoti virtualūs meno žaidimai, atradimai ir dovanos. Siekdami pritraukti kuo daugiau lankytojų, muziejai stengėsi ne tik plėtoti savo inventorių, bet ir įgyvendinti dar nematytus virtualios realybės planus ar projektus, išlaikydami kultūrai būdingą savitumą. Ypač nukentėjo turizmo sektorius, nes buvo apribota arba sustabdyta kelionių ar kultūros organizacijų ir įmonių veikla. Tik dalis organizacijų ar įmonių savo veiklą vykdė nuotoliniu būdu.

Tyrimo problema. Pandemijos laikotarpiu Lietuvos muziejai nebuvo pasiruošę prisistatyti skaitmeniniu formatu, tačiau greitai persiorientavo. Pradėta rengti virtualias keliones, kuriose buvo rodomos parodos, vaizdo pasakojimai apie kūrinius ir ekspozicijas arba naujienlaiškiai, kuriuose buvo supakuoti virtualūs meno žaidimai, atradimai ir dovanos (Tomkevičiūtė, 2020). Siekdami pritraukti kuo daugiau lankytojų, muziejai stengėsi ne tik plėtoti savo inventorių, bet ir įgyvendinti dar nematytus virtualios realybės planus, išlaikydami kultūrai būdingą savitumą. Muziejaus paslaugų pasiūloje vis dar trūksta integruotų virtualių paslaugų, kurios pagerintų muziejaus ekspozicijas ir padidintų lankytojų skaičių, todėl labai svarbu išsiaiškinti priežastis, kodėl šių paslaugų integracija neplečiama taip sparčiai.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti virtualios realybės paslaugos taikymą Lietuvos muziejuose.

Tyrimo objektas – virtualios realybės taikymas muziejuje.

Metodai. Siekiant atskleisti tyrimo objektą – virtualios realybės pritaikymą muziejuose, tyrimas buvo atliktas keliais etapais, pasirenkant tokius tyrimo metodus kaip mokslinės literatūros analizė, duomenism rinkti - pusiau struktūruotas interviu, o duomenų analizei – kokybinė turinio analizė. Atsižvelgus į pasirinktą tyrimo strategiją, atrenkant tiriamuosius, buvo vadovaujamasi nuostata, kad tyrime dalyvaus tik Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune ir jų padalinyje Druskininkuose dirbantys ekspertai, kurie tiesiogiai susiję su virtualios realybės „Angelų takais“ paslaugos teikimu, planavimu, organizavimu ar plėtojimu. Interviu klausimyną sudarė tokios kategorijos kaip pasiruošimas, paslaugų įvertinimas, paslaugos poveikis ir pasitenkinimas. Klausimai pagrįsti Gutowski ir Klos-Adamkiewicz (2020) vertinimo modeliu. Modelis susidėjo iš tokių dalių kaip virtualios realybės turinys, navigacija, interaktyvumas, funkcionalumas, papildomos galimybės, grafika, prieinamumas visoms grupėms, intuityvumas, kelių kalbų galimybės. Surinkti duomenys buvo transkribuoti ir analizuoti naudojant kokybinę turinio analizę.

Rezultatai ir išvados. Virtualios realybės taikymas padarė didelę įtaką pandemijos paveikto kultūros sektoriaus atgimimui ir suteikė muziejams antrą gyvenimą. Ekspertų teigimu, buvo pastebėtas ir didelis poveikis visuomenei – tie, kurie nesidomėjo menu, pradėjo juo domėtis virtualios realybės pavidalu. Kokybinis tyrimas atskleidė galimybes pritaikyti tokio pobūdžio virtualių kelionių paslaugą „Angelų takais“ kitose Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus paslaugose. Iki šiol ši ekskursija neturi edukacinės funkcijos, tačiau artimiausiu metu bus integruota, buvo pažymėti paslaugos trūkumai ir privalumai, aprašyti ypatumai. Šios paslaugos sėkmei įtakos turėjo paties menininko, kurio vardu pavadintas muziejus, reputacija.

Raktiniai žodžiai: virtuali realybė, virtuali kelionė, VR muziejus, VR paslauga.

Gauta 2023-06-13