Kaimo pradinių klasių moksleivių sveikatos ir jų ugdytojų sveikatos nuostatos sąsajos

Authors

  • Elena Puišienė
  • Rasa Ciegienė

DOI:

https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i55.666

Abstract

Straipsnyje analizuojami kaimo pradinių klasių moksleivių sveikatos ugdymo aplinkos aspektai. Sveikatos ugdymo
aplinką sudaro šeima, mokykla, ugdytojas, jo sveikatos nuostata ir sveiko gyvenimo stilius, mokyklos sveikatos
priežiūros sistema, kurią reikia orientuoti sveikatos stiprinimo kryptimi, ir kt. Sveikatos ugdymo tikslai — teikti žinių, ugdyti elgesį, įgūdžius ir nuostatas, kurti reikalingą vertybių sistemą. Nuostatą sudaro kognityvinių, emocinių ir veiklos komponentų derinys. Sąmoningą elgseną lemia žmogaus nuostatos, požiūris, vertybinės orientacijos, kurios nėra įgimtos, bet yra išugdomos ir gali kisti ugdymo procese (Jovaiša, 2001).
Tyrimo tikslas — nustatyti kaimo pradinių klasių moksleivių sveikatos ir jų ugdytojų sveikatos nuostatos sąsajas.
Uždaviniai: 1. Ištirti vaikų sveikatą. 2. Nustatyti ugdytojų sveikatos bendrąją nuostatą ir jos komponentus: kognityvinį, emocinį, bihevioristinį. 3. Išsiaiškinti ugdytojų požiūrį į sveikatą stiprinančius veiksnius. 4. Nustatyti koreliacinius ryšius tarp vaikų sveikatos negatyviosios dalies ir ugdytojų sveikatos nuostatos. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė. 2. Dokumentų analizė. 3. Anketinė apklausa. 4. Matematinė statistika. Tyrimas organizuotas vykdant p. A. Adamkienės fondo inicijuotą projektą „Pagalba kaimo mokykloms“. Tiriamąją
imtį sudarė atsitiktiniu būdu parinktose 24 Lietuvos miestelių ir kaimo mokyklose besimokantys 2316 pradinių klasių
moksleiviai ir 122 ugdytojai, atsakę į anketos klausimus. Rezultatai rodo, kad daugiausia negatyvios sveikatos kaimo mokyklų pradinių klasių moksleivių yra Tauragės (79,1%), Šiaulių (55,9%), Kauno apskrityse (37,5%). Daugiausia tarp kaimo pradinių klasių moksleivių pasitaiko ydingos laikysenos (29,6%), regos sutrikimų (19,4%) ir širdies sisteminių ūžesių (9,7%) atvejų. Pozityviausia bendroji sveikatos nuostata yra kūno kultūros mokytojų, toliau — mokyklų vadovų, pradinių klasių mokytojų. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp kūno kultūros ir pradinių klasių mokytojų grupių vertinimų (p < 0,05). Tarp ugdytojų labiausiai išreikštas kognityvinis sveikatos nuostatos komponentas, t. y. žinių turi pakankamai, o emocinis ir bihevioristinis komponentai išreikšti vienodai, t. y. emocijos ir elgsena, susijusi su sveikata, neadekvati turimoms žinioms. Ugdytojai išskiria tokius pagrindinius sveikatos veiksnius: sveikata — vertybė, mityba, sveiko gyvenimo stilius, o mažiau reikšmingi — sveikatos ugdymasis, sveikatos kontrolė, gydymas, narkotikai, vaistai, veikla, susijusi su sveikata, sveikos aplinkos kūrimas ir fizinis aktyvumas. Esminis koreliacinis ryšys (r = 0,4) nustatytas tarp ugdytojų bendrosios sveikatos nuostatos bei jos bihevioristinio komponento ir mokinių negatyviosios sveikatos. Kaimo pradinėse klasėse ryšys tarp ugdytojų sveikatos nuostatos ir mokinių sveikatos yra menkas todėl, kad vaikų sveiko gyvenimo stiliui ir sveikatai didelės įtakos turi šeima.

Raktažodžiai: ugdytojų sveikatos nuostata, pradinių klasių mokinių sveikata.

Downloads

Download data is not yet available.

Downloads

Published

2018-11-08

How to Cite

Puišienė, E., & Ciegienė, R. (2018). Kaimo pradinių klasių moksleivių sveikatos ir jų ugdytojų sveikatos nuostatos sąsajos. Baltic Journal of Sport and Health Sciences, 1(55). https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i55.666

Issue

Section

Social Sciences in Sport