Sociolingvistinis informatikos terminų vartojimo tendencijų tyrimas
Abstract
Tyrimo tikslas — nustatyti teiktinų ir neteiktinų informatikos terminų dažnumą, jų pasirinkimo priežastis ir galimybes, išsiaiškinti būsimųjų informatikos specialistų kalbinę kompetenciją bei įrodyti, kad būtina skirti daugiau dėmesio ir pastangų formuojant jų profesinės kalbos žodyną. Svarbu pažymėti tai, kad neteiktinus terminų variantus studentai perima iš juos mokančių specialistų.
Šio tyrimo objektą sudaro informatikos terminija: teiktini ir neteiktini terminai. Visa tyrimui reikalinga medžiaga buvo surinkta atliekant anketinę apklausą. Anoniminėje anketoje buvo pateikti uždari, atviri ir mišrūs klausimai. Pateikti terminai pasirinkti dėl to, kad jie yra būdingi ne tik informatikų kalbai. Anketos, remiantis sistemine tikimybine atranka, buvo išdalytos Kauno technologijos universiteto studentams, kurie studijuoja informatiką ir dar nėra klausę profesinės kalbos kultūros paskaitų. Tyrimas parodė, kad informatikos specialybės studentai neteiktinus terminų variantus vartoja spontaniškai. Akivaizdu, kad tokie žodžiai lengviau įsigali informatikos specialistų ir studentų kalboje. Kuo greičiau neteiktinas terminas įsigali, tuo sunkiau jį pakeisti teiktinu, ir kuo ilgesnį laiką realija vadinama keliais terminų variantais (ir teiktinais, ir neteiktinais), tuo lengviau įteisinamas teiktinas terminas. Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad informatikų ir kalbininkų bendradarbiavimas leistų išvengti dabartinių terminijos klaidų. Neteiktinų terminų įsigalėjimą lemia informacijos stoka, jos neprieinamumas tos srities specialistams. Gana aplaidžiai yra žiūrima į profesinės kalbos kultūros paskaitas, kuriose kaip tik ir turėtų būti
išryškinami pagrindiniai terminų kūrimo, vartojimo ir pasirinkimo principai.
Raktažodžiai: teiktini terminai, neteiktini terminai, kalbinė kompetencija.
