MOKYTOJO ASMENYBĖS BRUOŽŲ IR UGDYMO PROCESE ATLIEKAMŲ VAIDMENŲ RYŠYS SU PAAUGLIŲ ORUMO UGDYMUSI
DOI:
https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i64.660Abstract
Šiame straipsnyje analizuojami mokytojų asmenybės bruožai ir atliekami vaidmenys ugdymo procese, pagrindžiantjų ryšį su paauglių orumo ugdymusi. Mokymo ir auklėjimo procesuose svarbiausias ugdymo(si) instrumentas yra
mokytojo asmenybė. Asmeninės žmogaus savybės visuomenėje yra vertinamos tos, kurios parodo orumo realizavimą
elgesyje ir santykiuose, t. y. dorovinės vertybės, kurių pagrindu reiškiasi orumas.
Tyrimo probleminis klausimas: kokie mokytojo asmenybės bruožai ir ugdymo procese atliekami vaidmenys yra susiję su
paauglių orumo ugdymu bei ugdymusi? Probleminis klausimas neatsiejamas nuo tyrimo objekto — ryšio tarp mokytojo
atliekamų vaidmenų ir paauglių orumo ugdymosi. Todėl išsikeltu tyrimo tikslu siekiama apibūdinti bei nustatyti mokytojų
asmenybės bruožus ir atliekamus vaidmenis ugdymo procese, pagrindžiant jų ryšį su paauglių orumo ugdymusi.
Duomenų rinkimo metodas — apklausa raštu, naudojant mišraus tipo klausimyną. Klausimyną sudarė 7 matricos
tipo klausimai, apimantys 63 uždarus teiginius.
Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS for Windows 12.0. Aprašomosios statistikos
metodais apskaičiuotos įvairių rodiklių skaitinės charakteristikos (procentinis atsakymų į klausimus skirstinys ir standar-
tinis nuokrypis (SN), parodantis procentinius duomenis). Koreliacinė analizė atlikta pagal Spirmeną, nes klausimynas
nėra traktuotinas kaip standartizuotas testas. Kokybiniai duomenys analizuoti remiantis kokybine turinio analize.
Straipsnyje atskleidžiama, kad mokytojas ugdymo procese atlieka vyresniojo draugo (mentoriaus), klasės lyderio,
auklėtojo, informatoriaus, dalyko dėstytojo ir socialinio pedagogo vaidmenis. Gauti kiekybinio tyrimo rezultatai
leidžia teigti, kad: a) mokytojo, kaip mentoriaus, vaidmuo egzistuoja tik teoriškai, nes mokytojai menkai tegeba pel-
nyti moksleivių pasitikėjimą ir mokytojas nėra tas asmuo, kuriuo pavyzdžiu jie sektų; b) mokiniai nesižavi mokytojo
asmenybe ir jo buvimas klasėje nesudaro sąlygų gerai jaustis, neskatina atvirumo. Tai leidžia manyti, kad mokytojas,
kaip klasės lyderis, paauglių orumo ugdymesi neatlieka svarbaus vaidmens; c) mokytojas, kaip auklėtojas, geba būti
dėmesingas ir rūpestingas, tačiau mokiniai, bendraudami su auklėtoju, neišmoksta gerbti savęs ir kitų; d) mokytojai
retai gerbia mokinių nuomonę ir būna teisingi, taigi mokytojas, atlikdamas informatoriaus vaidmenį, tik iš dalies
turi įtakos mokiniams ugdantis orumą; e) mokytojas, kaip dalyko dėstytojas, yra plačiai išugdęs dalyko mokytojo
vaidmeniui realizuoti būtinus gebėjimus; f) mokytojas, kaip socialinis pedagogas, retai geba mokinius auklėti savo
asmenybės pavyzdžiu, o tai leidžia teigti, kad nedaro įtakos paauglių orumo ugdymuisi.
Downloads
Downloads
Published
How to Cite
Issue
Section
License
Each Article is an original contribution and not plagiarized/copied from any source/individual. It does not contravene on the rights of others and does not contain any libellous or unlawful statements and all references have been duly acknowledged at the appropriate places.
The article submitted only to Baltic Journal of Sport and Health Science, and it has not been previously published or submitted elsewhere for publication in a copyrighted publication.
The Author hereby authorizes the journal to edit, modify and make changes in the Articles/Research paper to make it suitable for publication in Baltic Journal of Sport and Health Science.
The Author hereby assigns all the copyright relating to the said Article/Research Paper to Baltic Journal of Sport and Health Science.
The Author has not assigned any kind of rights to the above said Article/Research Paper to any other person/Institute/Publication.
The Author agrees to indemnify Baltic Journal of Sport and Health Science against any claim legal and/or otherwise, action alleging facts which if true, constitute a beach of any of the foregoing warranties.
