AR JUDESIŲ MOKYMASIS PAKEIČIA ŠUOLIO TIKSLUMO PRIKLAUSOMYBĘ NUO POTENCIACIJOS?

Jūratė Kudirkaitė, Albertas Skurvydas, Edita Lingytė, Nerijus Masiulis, Kazimieras Pukėnas, Vidas Bružas, Viktoras Šilinskas

Abstract


Duomenų, kaip mokymasis veikia judesių tikslumą, rasti galima, tačiau visai nėra žinoma, kaip nervų ir raumenų
sistemos (NRS) potenciacija paveiks šuolio atlikimo tikslumo rodiklius. Tyrimo tikslas — nustatyti, ar judesių mo-
kymasis pakeičia šuolio tikslumo priklausomybę nuo potenciacijos. Siekdami užsibrėžto tikslo, stengėmės atsakyti į
šiuos klausimus: 1) ar NRS potenciacija pakeičia maksimalų šuolio aukštį? 2) ar NRS potenciacija pakeičia šuolio
atlikimo tikslumą ir kaitumą? 3) ar 9 mokymosi pratybos pakeičia tikslumą ir kaitumą? 4) ar išmokto judesio atlikimo
tikslumas ir kaitumas mažiau priklauso nuo potenciacijos?
Buvo tiriami 8 fi ziškai aktyvūs vyrai (amžius — 20,3 ± 0,71 metų, ūgis — 1,82 ± 3,46 m, kūno masė — 77,5 ± 9,07 kg).
Tiriamieji po 10 min lėto bėgimo pramankštos atliko vertikalius šuolius iš vietos ant KISTLER plokštės. Po trijų
maksimalaus aukščio šuolių buvo apskaičiuojamas kiekvieno tiriamojo 30% maksimalaus aukščio šuolis (tikslumo
šuolis). Pailsėję 5 min, tiriamieji atliko tikslumo šuolius tol, kol pasiekė reikiamą šuolio aukštį, ir jiems buvo suteikia-
ma grįžtamoji informacija (GI), tada turėjo atlikti dar 20 šuolių nesuteikiant GI. Po šių šuolių jiems buvo skiriamas
potenciaciją sukeliantis krūvis (PK), o pailsėjus 1 min vėl atliekama 20 šuolių be GI. Tas pats tyrimas pakartotas po
devynerių šuolio tikslumo mokymosi pratybų.
Nustatyta, kad 9 mokymosi pratybos ir PK padidino šuolio maksimalaus aukščio rodiklius (p < 0,05). Manome, kad
vertikalaus šuolio aukščio rodikliai po mokymosi padidėjo ne dėl raumenų, bet dėl nervų sistemos adaptacijos, kitaip
tariant dėl to, kad CNS išmoko tiksliau valdyti šuolio metu dalyvaujančius raumenis. Taip pat po mokymosi suma-
žėjo absoliučių ir kaitumo klaidų dydis (p < 0,05). Vadinasi, po mokymosi tiriamieji atliko tikslesnius ir stabilesnius
šuolius. PK prieš mokymąsi padidino absoliučių ir kaitumo klaidų dydį (p < 0,05), o po mokymosi neturėjo įtakos
šiems tikslumo rodikliams (p > 0,05). Manome, kad po mokymosi tiriamieji adaptavosi prie potenciacijos sukeltų
NRS pokyčių. Visa tai rodo, kaip mokantis tiksliai atlikti šuolius smegenyse susidaro vidiniai modeliai, kurie leidžia
atlikti šuolius tiksliau ir stabiliau.

Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i64.656

Refbacks

  • There are currently no refbacks.