KŪNO KULTŪROS ŽINIŲ POVEIKIS GIMNAZIJOS MOKINIŲ FIZINIAM PARENGTUMUI

Authors

  • Vincentas Blauzdys
  • Audronius Vilkas

DOI:

https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i64.654

Abstract

Lietuvos visuomenė pamažu iš pramoninio lygmens pereina į žinių amžių. Šis perėjimas neišvengiamai susijęs su
gyvenimo būdo, žmonių santykių kaita. Ne vien materialinių vertybių gausinimas, o ypač intelektinė kūryba bei ži-
niomis grindžiama veikla jau veda ir vis aktyviau ves į priekį dabartinę šalies visuomenę. Šiame sparčiai kintančių
technologijų amžiuje mokinys atranda daugiau veiklos sričių, labiau vertina intelektinę veiklą ir gebėjimus. Didelė
mokinių dalis mažiau laiko ir pastangų skiria fi zinei veiklai, ypač sportavimui. Yra mokinių, kurie praktikuoja fi zinę
saviugdą, bet ne visi turi reikiamų žinių, aiškius sportavimo tikslus ir motyvus, t. y. sąmoningą kryptingos ir tikslingos
fi zinės veiklos pagrindimą. Taigi atsiranda kūno kultūros žinių optimalaus turinio, jų poveikio sąmoningam supratimui
ir fi ziniam parengtumui paieškos problema.
Tyrimo tikslas — ištirti trečios gimnazijos klasės abiejų lyčių mokinių nuomonę apie kūno kultūros žinias ir jų poreikį
per kūno kultūros pamokas bei eksperimentu pagrįsti šių žinių poveikį tiriamųjų gimnazistų fi zinio parengtumo kaitai.
Pedagoginis eksperimentas atliktas vienos Vilniaus gimnazijos penkiose trečiose klasėse. Penkis mėnesius tirtos 58
merginos ir 35 vaikinai. Eksperimento pradžioje ir pabaigoje tiriamieji apklausti raštu, 5 testais fi ksuotas jų fi zinis
parengtumas. Be įprastų kūno kultūros žinių teikimo per kūno kultūros pamokas dviejose eksperimentinio poveikio
klasėse dar papildomai vestos 4 teorinės kūno kultūros pamokos  sausio ir vasario mėnesiais (kas antrą savaitę).
Per pirmas dvi pamokas nagrinėtas krepšinio ir tinklinio, per kitas dvi — gimnastikos sporto šakų istorija ir klasifi -
kavimas, aptarta jų nauda mokiniui. K grupės klasėse atskirų teorinių pamokų nebuvo. Be to, prieš ar po sportinių
žaidimų, gimnastikos pratimų, lengvosios atletikos rungčių abiejų grupių tiriamiesiems buvo teikiama šiek tiek žinių
(2—3 min) apie judesių mokomąją paskirtį, jų biomechaninę struktūrą, socialinę užduočių reikšmę.
Nustatytas skirtumo tarp mokinių atsakymų patikimumas. Grupių aritmetinių fi zinio parengtumo rodiklių skirtumas
įvertintas pagal Stjudento (t) kriterijų.
Tyrimo rezultatai rodo, kad prieš tyrimą ir po jo daugiau nei pusė abiejų grupių tiriamųjų buvo ir liko tos nuomonės,
kad atskiros teorinės kūno kultūros pamokos nereikalingos. Jiems atrodė, kad turimų sporto šakų ir sveikatinimo žinių
pakanka, nes ir taip jomis retai pasinaudoja. Dauguma mokinių nepageidavo kūno kultūros vadovėlio. Po eksperi-
mentinio poveikio labiau pagerėjo merginų, o ne vaikinų fi zinis parengtumas: dalis abiejų grupių tiriamųjų viršijo
Lietuvos kūno kultūros išsilavinimo standartų lygmenį.
Apibendrinant galima teigti, kad mokinių kūno kultūros žinios yra prastos ir jų apimties jie nenori plėsti. Būtina
ieškoti mokiniams artimesnių temų ir daugiau žinių pradėti teikti jau žemesnėse klasėse. Papildomos sporto šakos
žinios nedaug pagerino tiriamųjų fi zinį parengtumą.

Downloads

Download data is not yet available.

Downloads

Published

2018-11-08

How to Cite

Blauzdys, V., & Vilkas, A. (2018). KŪNO KULTŪROS ŽINIŲ POVEIKIS GIMNAZIJOS MOKINIŲ FIZINIAM PARENGTUMUI. Baltic Journal of Sport and Health Sciences, 1(64). https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i64.654

Issue

Section

Social Sciences in Sport