Atėnų olimpinių žaidynių rankininkų kūno sudėjimo, varžybinės patirties, amžiaus ir sportinių rezultatų sąveikos ypatumai

Abstract

Tyrimo tikslas — nustatyti rankininkų kūno kompozicijos, varžybinės patirties, amžiaus poveikį Atėnų olimpinių
žaidynių sportiniams rezultatams ir tai, kaip šie rodikliai kito per keturis olimpinius ciklus. Duomenys apie šalių
rinktinių žaidėjus gauti iš oficialių dokumentų (Athens’2004. Men’s tournament. 2004. CD-ROM. Basel: IHF.).
Matematinės statistikos metodais (nustatant aritmetinį vidurkį, standartinį nuokrypį, vidurkių skirtumo reikšmingumą
pagal Stjudento nepriklausomų imčių t kriterijų, koreliacijos ryšius) buvo įvertinti 12 šalių rinktinių (n = 168) dalyvių
ūgio, svorio, varžybinės patirties (rungtynių ir pelnytų įvarčių), amžiaus rodikliai. Turnyro rankininkų amžiaus vidurkis
28,5 ± 4,6 metų, ūgio — 190,9 ± 7,1 cm,  svorio — 92,3 ± 9,9 kg, dalyvis rinktinėje vidutiniškai buvo žaidęs 93 ± 9,4
rungtynių ir pasiekęs 257 ± 223 įvarčius. Brandesnio amžiaus rinktinės Atėnų olimpinėse žaidynėse turėjo didžiausias
galimybes (r = 0,733) laimėti, toliau pagal svarbą ėjo ūgio (r = 0,677), patirties (žaistų rungtynių) (r = 0,551), svorio
(r = 0,489), pasiektų įvarčių (r = 0,385) rodikliai. Europos šalių rankininkai buvo 4,7 cm reikšmingai (p < 0,001)
aukštesni, 4,7 kg reikšmingai (p < 0,001) sunkesni, 1,8 metų vyresni negu kitų žemynų šalių rinktinių (KŽŠR) žaidėjai,
ir tai sudarė didesnes prielaidas laimėti. Atėnų olimpinių žaidynių rankininkai buvo vienu centimetru aukštesni
(190,9 ± 7,2), 2,4 kg reikšmingai (p < 0,05) sunkesni (92,3 ± 9,9), 0,6 metų vyresni (28,5 ± 4,6) ir tokios pat varžybinės
patirties, lyginant su Sidnėjaus olimpinių žaidynių rankininkais.

Raktažodžiai: rankinis, olimpinės žaidynės, kūno sudėjimas, parengtumo ir sportinių rezultatų sąveika.