Būsimų pareigūnų — LTU studentų — požiūris į fizinės sveikatos būklėS KONTROLĘ IR VALDYMĄ

Abstract

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti bei palyginti 2002 ir 2003 m. įstojusiųjų į Lietuvos teisės universiteto Kauno policijos
fakultetą požiūrį į sveikatos būklės kontrolę, jos valdymo aspektus.
Straipsnyje pateikiami studentų, 2002 ir 2003 m. įstojusių į Lietuvos teisės universiteto Kauno policijos fakultetą (LTU
KPF), anketinės apklausos duomenys, parodantys jų žinias bei subjektyvią nuomonę apie sveikatos būklę, jos kontrolės
ir valdymo būdus. Anonimiškai apklausti pirmo kurso studentai (2002 m. — 219, 2003 m. — 127). Anketa aprobuota.
Atliktas bandomasis tyrimas, nustatytas anketos stabilumas. Straipsnyje pateikiami duomenys apie studentų požiūrį
į fizinės sveikatos būklę ir jos valdymo ypatumus — išanalizuoti, sugrupuoti aštuoniolikos klausimų 16 555 atsakymai.
Taip pat buvo palyginti darančiųjų mankštą (215), nesimankštinančiųjų (131) atsakymai ir duomenys pagal lytį (141
moters ir 205 vyrų).
Dauguma apklaustų studentų rūpinosi savo sveikata (90,2%). Lyginant su 2002-aisiais, didesnės 2003 m. įstojusių
studentų dalies subjektyvi sveikatos būklė patenkinama (p < 0,05), mažesnės — gera (p < 0,01). Didesnė dalis vyrų
(p < 0,05), lyginant su moterimis ir sportuojančiųjų (p < 0,001) su nesportuojančiaisiais, savo sveikatą įvertino kaip
gerą. Didesnė dalis studentų informaciją apie įvairius fizinės sveikatos gerinimo aspektus norėtų gauti iš televizijos
(47,4%), statistiškai patikimai mažesnė dalis (37,3%, p < 0,01) — per paskaitas, iš periodinės spaudos (22,3%) ar
specialisto konsultacijos metu (25,1%). Mažesnė visų respondentų dalis (45,7%, p < 0,05) teigė, kad bendrojo
lavinimo mokykloje įgijo žinių apie kūno kultūros poveikį sveikatai. Dauguma apklaustųjų (60,9%, p < 0,001) teigė,
kad domėjosi ir domisi informacija apie fizinių pratimų poveikį sveikatai. 46,9% (p < 0,001) respondentų teigė, kad
tokios literatūros yra pakankamai, 20% — kad ne, o 30,2% —  nesidomėjo ja.
Savo fizinės sveikatos būklę pagal pulso dažnį kontroliavo tik 21,1% respondentų (p < 0,001), 68,8% — nekontroliavo,
9,2% (p < 0,001) net nemoka jo skaičiuoti. 2003 m. pirmakursių (p < 0,01), nesusipažinusių su pulso dažnio
skaičiavimo metodika, buvo daugiau nei
2002-aisiais. LTU KPF studentai turi teisingą sampratą apie fizinės sveikatos gerinimo būdus. Tačiau palyginti maža
respondentų dalis turi informacijos apie elementariausius žmogaus būklės kontrolės bei fizinio aktyvumo proceso
valdymo metodus ir, bėgant metams, ta dalis mažėja.

Raktažodžiai: fizinė sveikata, žinios apie fiziologinius rodiklius, organizmo būklės kontrolė, laisvalaikio fizinio aktyvumo proceso valdymo aspektai.