Studentų vertybinių orientacijų ypatumai

Abstract

Šiuolaikinėje diskusijoje apie vertybinių orientacijų prigimtį ir pobūdį išsiskiria dvi kryptys: 1) vertybė traktuojama
kaip nuoroda į tikslą ir ji iškyla prieš žmogų kaip tai, kas turi būti; 2) vertybė suprantama kaip realiai funkcionuo-
janti, t. y. kaip socialinio elgesio reguliatorius. Straipsnyje pristatomas empirinis tyrimas, kurio tikslas — nustatyti,
ar vertybių eiliškumo viršūnėje esančios individo vertybės yra aktyviai funkcionuojančios, ar, priešingai, yra siekia-
mybė, idealas, „kažko trūkumas“. Tiriamieji — 630 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Tyrimui naudota R. Ullrich
ir R. de Muynck (1998 d) metodika  „Mano dabartinių vertybinių orientacijų anketa”. Nustatyta, kad studentų ver-
tybiniai prioritetai yra „savęs realizacija ir nepriklausomybė“ (M = 2,16; σ = 0,56), „pripažinimas ir pagyrimas“
(M = 2,09; σ = 0,57), „palankumas ir pagalba“ (M = 2,08; σ = 0,56). Pastaroji vertybė dažniausiai ir realizuojama
gyvenime (M = 1,89; σ = 0,46). Studentams mažiausiai vertinga „ramaus gyvenimo ir atsipalaidavimo“ vertybė
(M = 1,42; σ = 0,91) bei „galėjimas valdyti ir turėti įtakos kitiems“ (M = 1,43; σ = 0,83). Nustatyta statistiškai
reikšminga teigiama koreliacija (p = 0,000) tarp visų vertybių reikšmingumo tiriamajam ir tarp tą vertybę atitinkančio
elgesio poreiškio dažnumo. Glaudžiausias ryšys tarp vertybės reikšmingumo ir tą vertybę atitinkančio elgesio po-
reiškio dažnumo užfiksuotas pagal „Kontaktų ir bendravimo“, „Valdžios ir įtakos“, „Ramybės ir atsipalaidavimo“
skales (visi  τ b  = 0,42; p = 0,000). Taigi galima teigti, kad vertybės atlieka socialinio elgesio reguliatoriaus vaidmenį
ir rodo ketinimą veikti kurioje nors asmenybės socialinio aktyvumo srityje.

Raktažodžiai: vertybinės orientacijos, vertybiniai prioritetai, elgesys.