VYRŲ RAUMENŲ NUOVARGIO YPATUMAI ATLIEKANT FIKSUOTĄ VELOERGOMETRINĮ KRŪVĮ

Abstract

Tyrimo tikslas — patikrinti žmogaus raumenų mažų dažnių nuovargio (MDN) atsiradimo metabolinę hipotezę. Buvo
tiriami sveiki aktyviai nesportuojantys vyrai, kurių amžiaus vidurkis — 24,1 ± 3,1 m. Tyrimo metu raumenų pažeida
sukelta atliekant dvi veloergometrinio krūvio serijas. Prieš krūvį buvo daroma pramankšta — 10 minučių dviračio
pedalų mynimas 50—60 aps. / min dažnumu. Fizinis krūvis — 2 veloergometrinio krūvio serijos 110% MDS (mak-
simalusis deguonies suvartojimas) intensyvumu. Darbas nutraukiamas tada, kai tiriamasis nebegali minti pedalų
60 aps. / min dažnumu (poilsis tarp serijų — 1 min). Prieš krūvį buvo atliekami kontroliniai matavimai — registruo-
jama raumenų susitraukimo jėga, sukelta šių elektrostimuliavimo režimų: 1 Hz (Pt), 10 Hz (P 10), 15 Hz (P 15), 20 Hz
(P 20) ir 50 Hz (P 50) (stimuliavimo trukmė — 1 s, poilsio intervalai tarp stimuliavimų — 5 s). Nustatoma raumens
atsipalaidavimo trukmė iki pusės P 20 ir P 50 jėgos, atitinkamai RTP 20 ir RTP 50, maksimalioji valinga keturgalvio
šlaunies raumens susitraukimo jėga (MVJ), laktato koncentracija kraujyje (La), dinaminio darbo ištvermė, kuri buvo
vertinta atliekamo darbo trukme (T).
Gauti rezultatai parodė, kad po veloergometrinio krūvio raumenyse ypač pasireiškė mažų dažnių nuovargis ir neiš-
nyko per 30 minučių po krūvio. Sulėtėjo raumens atsipalaidavimas, tačiau per 30 minučių po krūvio jis atsigavo iki
pradinio lygio. Tai rodo, kad atsiradus mažų dažnių nuovargiui raumens atsipalaidavimas nėra sumažėjęs.