Buvusių vaikų globos įstaigų auklėtinių socialinė adaptacija profesinėje mokykloje
Abstract
Lietuvoje nuolat daugėja vaikų, dėl įvairių priežasčių netekusių tėvų globos ir augančių globos įstaigose, kurios turėtų
atlikti labai svarbias vaiko ugdymui(si), asmenybės brendimui šeimos funkcijas, t. y. ugdyti savarankišką, atsakingą,
sąmoningą asmenybę, pasiruošusią sėkmingai integruotis į atvirą visuomenę. Ir pedagogai, ir psichologai, analizavę
bei tyrę vaikų globos įstaigų auklėtinių asmenybės formavimosi, elgesio ypatumus, teigia, kad globos įstaigas palikusių
jaunų žmonių socialinę adaptaciją naujoje aplinkoje komplikuoja įvairūs socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Vaikų
globos įstaigose augusių mokinių socialinės adaptacijos profesinėje mokykloje bei problemų, su kuriomis jie susiduria,
tyrinėjimams skiriama nepakankamai dėmesio. Nors į tai turėtų būti atkreiptas didesnis visuomenės dėmesys, atsi-
žvelgiant į tam tikrą dėsningumą — vaikų globos įstaigų auklėtiniai, baigę vidurinę mokyklą, dažniausiai renkasi ne
studijas aukštojoje mokykloje, bet siekia įgyti specialybę profesinėje mokykloje. Todėl straipsnio autorės, atlikdamos
tyrimą, siekė išsiaiškinti tam tikrų veiksnių —socialinės kompetencijos, profesijos pasirinkimo motyvų bei mokyklos
aplinkos įtaką vaikų globos įstaigose augusių jaunuolių socialinės adaptacijos profesinėje mokykloje — pobūdį.
Tyrimo tikslas — išanalizuoti buvusių vaikų globos įstaigų auklėtinių socialinės adaptacijos profesinėje mokykloje
ypatumus. Tyrimas yra lokalus, atliktas vienoje profesinėje mokykloje, siekiant patikrinti įvairių autorių teorines
prielaidas apie vaikų globos įstaigų auklėtinių nepa(si)ruošimą savarankiškam gyvenimui, jų komplikuotą socialinę
adaptaciją naujoje aplinkoje, t. y. nustatyti problemos realumą.
Apibendrinus rezultatus teigtina, kad tyrimas patvirtino problemos realumą ir aktualumą. Paaiškėjo, kad du iš trijų
veiksnių (socialinė kompetencija, profesijos pasirinkimo motyvai ir mokyklos aplinka) komplikuoja buvusių vaikų
globos įstaigų auklėtinių socialinę adaptaciją profesinėje mokykloje: didesnės dalies šių jaunuolių profesijos pasi-
rinkimas yra nemotyvuotas; socialinį šių mokinių nekompetentingumą rodo nepakankamai iš(si)ugdyti socialiniai
gebėjimai. Ir profesinės mokyklos pedagogai, ir buvę vaikų globos įstaigų auklėtiniai, besimokantys profesinėje
mokykloje, pripažino, kad socialinis Kauno prekybos ir verslo mokyklos mikroklimatas yra palankus buvusių vaikų
globos įstaigų auklėtinių sėkmingai socialinei adaptacijai šioje profesinėje mokykloje.
Raktažodžiai: profesinė mokykla, socialinė adaptacija, vaikų globos įstaiga.
